Herkulanėjas
Herkulanėjas,[1] Herkulanumas, Herkulanas (lot. Herculaneum, it. Ercolano) – istorinis miestas pietų Italijoje netoli Vezuvijaus ugnikalnio ir dabartinio Neapolio miesto. Viduramžiais virš jo buvo pastatytas miestas, kurį dabar vadina Erkolanu.
Herkulanėjas | |
---|---|
Pasaulio paveldo sąrašas | |
Vieta | Italija |
Tipas | Kultūrinis |
Kriterijus | iii, iv, v |
Nuoroda | (angl.) (pranc.): 829 |
Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
Įrašymo istorija | |
Įrašas | 1997 (21-oji sesija) |
Vikiteka: | Herkulanėjas |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Miesto istorija
redaguotiSenovės graikų istorikas Dionisijas Halikarnasietis teigia, kad miestą įkūrė graikų didvyris Heraklis (lot. Herkulis) [2]. Kito istoriko Strabono teigimu, pirmąją gyvenvietę šioje vietoje įkūrė oskanai, vėliau teritoriją užėmė etruskai [3]. Graikai čia įkūrė prekybinį uostą, kurį pavadino Heraklijonu. IV a. pr. m. e. Herkulanėją ėmė valdyti samnitai, kol 89 m. pr. m. e. jis buvo užimtas Sulos legato Tito Didijaus ir tapo romėnų provincijos miestu – municipija.
79 m. Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimas po maždaug 20 m storio pelenų sluoksniu palaidojo ne tik Herkulanėją, o sunaikino ir kitus aplinkinius miestus – Pompėjus, Oplontidę ir Stabijas. Herkulanėjas taip pat tapo įžymus dėl to, kad jame rasti po ugnikalnio išsiveržimo išlikę žmonių griaučiai buvo pirmieji romėnų radiniai, kurie leido mokslininkams pasinerti į tyrimus. Nuo 1981 m., kai buvo pradėti kasinėjimai, buvo rasta apie 300 griaučių, daugiausiai prie jūros, nes žmonės tuo metu evakavosi. Tyrimai parodė, kad 79 m. išsiveržimo metu 10 km aplink Vezuvijų buvo sukelta 250 laipsnių karščio banga, kuri sunaikino tokiu atstumu buvusią visą gamtą ir gyvybę.
1997 m. Herkulanėjas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Išnašos
redaguoti40°48′ š. pl. 14°21′ r. ilg. / 40.800°š. pl. 14.350°r. ilg.