Herdas ir Makdonaldas
Herdo ir Makdonaldo salos (angl. Heard Island and McDonald Islands) – negyvenamos salos Pietų vandenyne, nuo 1947 m. priklauso Australijai. Šiose salose yra vieninteliai aktyvūs ugnikalniai, priklausantys Australijai. Vienas iš jų, Mausonas, yra vienas iš aukščiausių už Australijos žemyno ribų esančių Australijos kalnų. Salų plotas 372 km².
Geografija redaguoti
Herdo sala 368 km² ploto, kalnuota, be augmenijos, padengta ledynų. Reljefe dominuoja Mausono viršūnė – 2745 metrų aukšio aktyvus vulkanas.
Kitas vulkanas yra Makdonaldo saloje, po 75 000 metų neveiklumo 1992 m. jis išsiveržė; paskutinis išsiveržimas užfiksuotas 2005 m.
Makdonaldo salos yra 44 km į vakarus nuo Herdo salos, labai mažos, akmenuotos. Sudarytos iš Makdonaldo salos 230 m aukščio, Plokščiosios salos 55 m ir Mejerio akmens. Plotas maždaug 4 km². Salose gyvena didelės ruonių, bei paukščių populiacijos.
Administracija redaguoti
Administruojamos iš Hobarto. Salose nėra uostų.
Istorija redaguoti
Pirmas žmogus, pasiekęs salas 1833 m. buvo britas Peteris Kempas.
Kapitonas Džonas Herdas 1853 m. raportavo, kad pastebėjo naują salą, ji buvo pavadinta jo garbei. Kapitonas Viljamas Makdonaldas atrado kitą salą po šešių savaičių, 1854 m.
1855 m. buvo pirmą kartą išsilaipinta į krantą. Beveik visi aptikti ruoniai iki 1880 m. buvo sumedžioti.
Vietovėje daug laivų nuolaužų.
Australijos teritorija tapo nuo 1947 m. 1997 m. salos įtrauktos į UNESCO paveldo sąrašą.
Nuorodos redaguoti
| UNESCO pasaulio paveldas Objekto nr. 577 (anglų k.) • (prancūzų k.) |
| Australijos valstijos ir teritorijos | 
| |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
|