Henry Kissinger
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Henris Kisindžeris angl. Henry Alfred Kissinger | |
|---|---|
| 56-asis JAV valstybės sekretorius | |
.jpg)
| |
| Gimė | 1923 m. gegužės 27 d. Fiurtas, Bavarija, Vokietija |
| Mirė | 2023 m. lapkričio 29 d. (100 metų) Kentas, Konektikutas, JAV |
| Palaidotas (-a) | Arlingtono nacionalinės kapinės |
| 56-asis JAV valstybės sekretorius | |
| Ėjo pareigas | 1973 m. rugsėjo 22 d. – 1977 m. sausio 20 d. |
| Ankstesnis | William Rogers |
| Vėlesnis | Cyrus Vance |
| Žymūs apdovanojimai | |
 Vikiteka |
Henry Kissinger |
| Parašas | |
| |
Henris Alfredas Kisindžeris (angl. Henry Alfred Kissinger; 1923 m. gegužės 27 d. Fiurte, Bavarijoje, Vokietijoje – 2023 m. lapkričio 29 d. Kente, Konektikute, JAV[1]) – amerikiečių politikas, vaidinęs svarbų vaidmenį JAV užsienio politikoje savo dalyvavimo respublikonų vyriausybėse 1968–1972 m.
Tai kontroversiška figūra, kaltinta karo nusikaltimais, bet gavusi ir Nobelio taikos premiją.
H. Kisindžeris gimė Fiurte, Bavarijoje. 1938 m. jo šeima pabėgo nuo Hitlerio pradėtų žydų persekiojimų į Niujorką. 1943 m. birželio 19 d. H. Kisindžeris tapo JAV piliečiu.
H. Kisindžeris buvo 56-asis JAV valstybės sekretorius nuo 1973 iki 1977 m., o nuo 1969 iki 1975 m. dar užėmė ir prezidento padėjėjo nacionalinio saugumo klausimais postą.
Nobelio taikos premija H. Kisindžeriui suteikta 1973 m. kartu su vietnamiečiu Duc Tho už taikos sutartį, pabaigusią karą Vietname.
Apkalta karo nusikaltimais redaguoti
Henry Kissinger teismas redaguoti
Susidomėjimas Henry Kissinger sugrįžo, žurnalistui Christopher Hitchens išleidus knygą „Henrio Kisindžerio teismas“ (The Trial of Henry Kissinger). Knygoje dėstoma negailestinga kritika, kaltinanti JAV politiką padarius neregėto masto karo nusikaltimus, ypatingai pažymima jo vykdyta politika tokiose šalyse, kaip Vietnamas, Kipras, Kambodža, Čilė ir Rytų Pakistanas (dabar Bangladešas). Anot knygos, jo užsienio politika siekė sudaryti sąjungas su šalimis, esančiomis strategiškai svarbiose geografinėse vietose – Turkija, Pakistanu ir pan. Šioms šalims sąjungininkėms buvo leista vykdyti karo veiksmus prieš kitas demokratines valstybes ir žudyti jų gyventojus be jokio įsikišimo.
Sąsajos su operacija „Condor“ redaguoti
2001 m. gegužės 31 d. H. Kissinger viešint Ritz viešbutyje Paryžiuje, prancūzų teisėjas Roger Le Loire pareikalavo jam įteikti šaukimą į teismą. Loire teigė norįs apklausti Kissinger dėl gandų apie JAV sąsajas ir dalyvavimą operacijoje „Condor“ (8-ojo dešimtmečio vidurio žudynių ir įkalinimo reidas, vykdytas Argentinos, Bolivijos, Brazilijos, Paragvajaus, Čilės ir Urugvajaus specialios paskirties saugumo tarnybų). Kissinger paliko šalį tą patį vakarą, o Loire šaukimas buvo perduotas JAV atstovybei Paryžiuje.
2001 m. liepą Čilės aukščiausias teismas išdavė tyrimą atliekančiam teisėjui Juan Guzmán leidimą apklausti Kissinger dėl 1973 m. amerikiečių žurnalisto Charles Horman nužudymo po Čilės kariuomenės įvykdyto perversmo. Teisėjo klausimai diplomatiniais kanalais buvo perduoti Kissinger, tačiau liko neatsakyti.
2001 m. rugpjūtį argentiniečių teisėjas Rodolfo Canicoba, remdamasis abipusės teisinės pagalbos susitarimu, JAV atstovybei išsiuntė laišką, reikalaujantį Kissinger parodymų dėl tiriamos operacijos „Condor“.
2001 m. rugsėjo 10 d. buvusio Čilės kariuomenės generolo René Schneider šeima iškėlė civilinę bylą, kaltindama Kissinger davus nurodymą susidoroti su Schneider jam atsisakius prisidėti prie perversmo. Schneider buvo nužudytas perversmo rengėjų, ištikimų generolui Roberto Viaux, nepavykusio bandymo suimti metu. Schneider du sūnūs siekė prisiteisti iš Kissinger ir buvusio CŽV vadovo Richard Helms 3 mln. JAV dolerių.
2001 m. rugsėjo 11 d., diktatoriaus Augusto Pinochet įvykdyto perversmo 28-ųjų metinių sukakties dieną, Čilės žmogaus teisių teisininkai Henry Kissinger, taip pat Augusto Pinochet, buvusiam Bolivijos generolui ir prezidentui Hugo Banzer, buvusiam Argentinos generolui ir diktatoriui Jorge Rafael Videla ir buvusiam Paragvajaus prezidentui Alfredo Stroessner iškėlė kriminalinę bylą kaltindami juos vykdžius operaciją „Condor“.
Kita redaguoti
2002 m. trumpo apsilankymo JK metu Londono aukštasis teisingumo teismas parengė peticiją Kissinger areštui, dėl 1969 ir 1975 m. JAV bombardavimų šiaurės Vietname ir Kambodžoje, kurių metų žuvo daugybė indokinų ir buvo suniokoti didžiuliai plotai gamtos ir gyvenamosios aplinkos. Tuo pat metu ispanų teisėjas Baltasar Garzón, kuris anksčiau nesėkmingai prašė Jungtinę Karalystę išduoti apklausai diktatorių Pinochet, pareikalavo Interpolo sulaikyti Kissinger jo apklausai. Britų valdžia reikalavimui nepakluso.
Rytų Timoro aktyvistai bandė sulaikyti Kissinger jo knygos pristatymo kelionės metu, dėl paramos Suharto, Indonezijos okupacijos ir 1975 m. vykdyto timoriečių genocido.
Bibliografija redaguoti
Lietuviškai išleista H. Kisindžerio knyga „Diplomacy“ („Diplomatija“. Pradai, 2003. Vertė Arvydas Sabonis)
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Sanger, David E. (2023-11-29). „Henry Kissinger Is Dead at 100; Shaped Nation's Cold War History“. The New York Times (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-11-30.
Literatūra redaguoti
- Holger Klitzing: The Nemesis of Stability. Henry A. Kissinger’s Ambivalent Relationship with Germany. WVT, Trier 2007, ISBN 978-3-88476-942-3;
- Robert D. Schulzinger: Henry Kissinger. Doctor of diplomacy. Columbia Univ. Pr., New York 1989, ISBN 0-231-06952-9.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: William Rogers |
JAV valstybės sekretorius 1973–1977 |
Po to: Cyrus Vance |