Henrikas Ciparis (g. 1941 m. gruodžio 31 d. Labardžiuose, Rietavo valsčius) – Lietuvos dailininkas scenografas, tapytojas, grafikas, pedagogas, Rietavo garbės pilietis.


Biografija

redaguoti

1969 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1973 m. Lietuvos operos ir baleto teatro dailininkas, nuo 1983 m. vyr. dailininkas. 19761982 m. vadovavo Lietuvos dailės instituto Scenografijos studijai.

Žmona Liudvina – choro dirigentė muzikos dėstytoja (Lietuvos muzikos ir teatro akademija), duktė Simona – grafikos dizainerė (Vilniaus dailės akademija), duktė Iveta – dailininkė scenografė (Vilniaus dailės akademija).

1976 m. Sąjunginio muzikinių teatrų kūrybinio jaunimo festivalio laureatas.

1977 m. Vokietijos socialistinio darbo žymūno garbės vardas.

1985 m. Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.

2011 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos medalis „Vilties žvaigždė“.

2020 m. Rietavo garbės piliečio vardas.

Surengė apie 40 individualių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Sukūrė scenovaizdžių ir kostiumų apie 60 spektaklių Vilniaus, Klaipėdos, Erfurto, Kemerovo teatruose. Nuo 2001 m. apipavidalina Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vasaros sezonų Trakų pilyje spektaklius (Vytautas Klova. Pilėnai, 2001 m., Gaetanas Donicetis. Lučija di Lamermur, 2002 m.). Scenovaizdžiai raiškios plastikos ir faktūros, dinamiški. Operų scenovaizdžiai pasižymi dekoratyviniu ekspresyvumu, istorinių motyvų stilizacija.

Apipavidalino daugiau, kaip 330 jubiliejinių renginių (Vilniaus 650 m., Vilniaus universiteto 400 m., Pirmosios lietuviškos knygos 450 m., Tautinės giesmės 100 m. minėjimus), koncertų (dainų šventės 1980 m., 1985 m.), Sąjūdžio Steigiamąjį suvažiavimą, 1988 m.).[1]

Žymiausi darbai

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Dalia KaratajienėHenrikas Ciparis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 137 psl.