Hendrikas Golcijus (ol. Hendrick Goltzius, 15581617 m. sausio 1 d.) – Nyderlandų grafikas, tapytojas, leidėjas. Vienas žymiausių XVI a. pabaigos graverių.

Autoportretas (1593-94, Albertina, Viena)

Biografija

redaguoti

Hendrikas Golcijus gimė 1558 m. Miulbrachte prie Venlo. Jo senelis ir prosenelis buvo dailininkai, tėvas − vitražų tapytojas. Vaikystėje meno jį apmokė tėvas, po to graviravimo ant vario − Dirck Volckertszoon Coornhert, paskui kurį 1577 m. Golcijus persikraustė į Harlemą. Vaikystėje Golcijus nusidegino dešinę ranką, kurios pirštų beveik nebevaldė. 1578 m. jis įsteigė savas graviūrų dirbtuves. 1579 m. jis vedė pasiturinčią našlę, kuri jam padėjo vystyti verslą. Iki 1582 m. jis leido graviūras pas Philips Galle, 1582 m. įsteigė savo leidybos verslą. Hendriką Gocijų išgarsino serija manieristinių graviūrų, išleistų 1585-89 metais. Jų stilistika buvo įtakota Nyderlandų dailininko Bartholomeus Spranger, kurio įtaką į Harlemą atnešė dailininkas Karel van Mander. 1590-91 m. Henrikas Golcijus keliavo į Italiją. Sakoma, kad jis buvo toks žymus, kad keliavo inkognito, slėpdamas sužalotąją ranką. Italijoje Golcijus buvo paveiktas Mikelandželo ir Rafaelio freskų Romoje. Jam įtakos padarė antikinis menas. Vėlesniems Golcijaus darbams būdingos labiau klasicistinės tendencijos. Apie 1600 m. Golcijus buvo žymiausiu grafiku Europoje, jam darbų užsakinėjo imperatorius Rudolfas II.[1]

Po 1600 m. Golcijus metė graviūras ir perėjo prie tapybos. Manoma, kad tai lėmė suprastėjęs Golcijaus regėjimas dėl nuolatinio įtempto raižytojo darbo. Be to, tuo metu vyravo nuomonė, kad tapyba yra kur kas pranašesnis menas už raižinius. Savo tapyboje Golcijus taip ir nepriartėjo prie tų aukštumų, kurias buvo pasiekęs graviūrose. Hendrikas Golcijus mirė 1617 m. sausio 1 d. Harleme. Jo kūrybinį palikimą sudaro apie 50 paveikslų, 500 piešinių, keliolika šimtų graviūrų, neskaitant dar didesnio jų kiekio, kurias atliko jo dirbtuvių pagalbininkai.[2]

Darbų galerija

redaguoti

Išnašos

redaguoti

Nuorodos

redaguoti