Heliocentrizmas

(Nukreipta iš puslapio Heliocentrinė teorija)

Heliocentrizmas (sen. gr. Helios – „Saulė“ + kentron – „centras“) – Saulės sistemos astronomijoje sandaros teorija, pagal kurią planetos skrieja aplink Saulę.

Geocentrinė ir heliocentrinės sistemų palyginimas

Istorija redaguoti

Idėją apie tai, kad Saulė gali būti centras, aplink kurį sukasi Žemė, III a. pr. m. e. pateikė graikų astronomas ir matematikas Aristarchas Samietis. Vėliau idėja nublanko, įsivyravo geocentrizmas, kol XVI a. Mikalojus Kopernikas įrodė, kad Žemė sukasi aplink Saulę, o ne atvirkščiai. Vadovaujantis M. Koperniko postulatais buvo suformuota heliocentrinė pasaulio sistema.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Heliocentrinė pasaulio sistema(parengė Aloyzas Pučinskas). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-11-22).