Heinrich Gerber
| Heinrichas Gerberis vok. Heinrich Gerber | |
|---|---|
| |
| H. Gerberis | |
| Gimė | 1832 m. lapkričio 18 d. Hofas |
| Mirė | 1912 m. sausio 3 d. (79 metai) Miunchenas |
| Veikla | tiltų statybų inžinierius, konstruktorius |
| Žinomas (-a) už | Gerberio jungtį |
 Vikiteka |
Heinrich Gerber |
Heinrichas Gerberis (vok. Johann Gottfried Heinrich Gerber; 1832 m. lapkričio 18 d. Hofe, Bavarijoje – 1912 m. sausio 3 d. Miunchene) – vokiečių tiltų statybos inžinierius, „Gerberio jungties“ (vok. Gerberträger) išradėjas.[1][2] Jis gavo keletą patentų už jos panaudojimą tiltų statybose.[3]
Biografija redaguoti
H. Gerberis mokėsi Niurnbergo ir Miuncheno politechnikos mokyklose, o 1852 m. įsidarbino į Bavarijos valstybinę statybų tarnybą, kur dirbo geležinkelyje. Jis padėjo projektuoti Großhesseloher tiltą, kuris buvo pastatytas 1857 m. Per tą laiką H. Gerberis patobulino Pauli sijos konstrukciją. Baigus tiltą, H. Gerberis buvo paskirtas Niurnbergo Maschinenfabrik Klett tiltų skyriaus vyriausiuoju inžinieriumi.
1859 m. kompanijai laimėjus Mainco geležinkelio tilto (Mainzer Südbrücke) per Reiną statybos kontraktą, jis nusprendė tilto konstrukcijas gaminti laikiname ceche, įrengtame netoli statybų aikštelės, Gustavsburge. Čia Gerberis persikėlė 1860 m. su šeima, kad galėtų iš arti vadovauti tilto statybai iki jo pabaigos 1863 m.
Vėliau Niurnberge jis dirbo su laikančiųjų konstrukcijų sistemomis, kurias būtų galima paprasčiau apskaičiuoti. 1866 m. jam buvo suteiktas Bavarijos patentas „Balkenträger mit freiliegenden Stützpunkten“ (laikančioji sija su atvirais atramos taškais). Ši konsolinio tilto sistema pirmą kartą buvo realizuota 1867 m. statant tiltą per Regnico upę Bamberge ir Maino tilte Hasfurte. Konstrukcija greitai išpopuliarėjo ir visame pasaulyje tapo žinoma kaip „Gerberio sija“.
1868 m. H. Gerberis grįžo į Gustavsburgą vadovauti Reino tilto antrojo kelio statyboms. Tuomet jis buvo įsikūręs biure Miunchene. 1873 m. pertvarkant Maschinenbau-Actiengesellschaft Nürnberg būstinę, gamykla MAN-Werk Gustavsburg ir H. Gerberio biuras buvo sujungti su Süddeutsche Bridge AG Miunchene ir tapo nepriklausomi, H. Gerberiui užėmus generalinio direktoriaus pareigas. Jis užsiėmė santvarų konstrukcijų tyrimais, mažiau dėmesio skirdamas savo pareigoms vykdomojoje valdyboje. Jo paties siūlymu, ši įmonė 1884 m. buvo prijungta prie Maschinenbau-Aktiengesellschaft Nürnberg (dabar MAN). H. Gerberis ten buvo valdybos narys ir turėjo vietą techninėje patariamojoje taryboje. Jis pasišventė tęsti savo tyrimų ir konsultavimo veiklą.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Daniel Coit Gilman, Frank Moore Colby, Harry Thurston Peck (1905). The new international encyclopaedia, Volume 8. Dodd, Mead, & Company. p. 597.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ Journal of the Western Society of Engineers, Volumes 43-45. Western Society of Engineers. 1938. p. 260.
- ↑ Ralf Roth, Marie-Noëlle Polino (2003). The City and the Railway in Europe. Ashgate Publishing. p. 88. ISBN 0754607666.
Nuorodos redaguoti
- Biografija (vokiečių k.)