Heilsbergo apskritis

Heilsbergo apskritis Landkreis Heilsberg
← 1818 – 1945 →
Apskritis Karaliaučiaus apygardoje (žalia) po 1905 m.
Valstybė	Prūsijos karalystė
Apygarda	Karaliaučiaus apygarda
Administracinis centras	Heilsbergas

Heilsbergo apskritis (vok. Landkreis Heilsberg) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Heilsbergas.

Istorija

Apskritis sudaryta prūsų varmių žemėje. Joje buvo miestai Heilsbergas ir Gutštatas, 104 seniūnijos ir 1 valstybinis dvaras.

Po Antrojo pasaulinio karo apskrities teritorija atiteko Lenkijai. Iki 1975 m. ji buvo Olštyno vaivadijoje, nuo 1999 m. jos dalyje sudarytas Lidzbarko pavietas (Varmijos Mozūrų vaivadija).

Gyventojai

Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:

Metai	Gyventojai	Evangelikai	Katalikai	Žydai
1890	53 537	2 424	50 810	301
1900	51 629	2 157	49 210
1910	51 912	2 636	49 077
1925	52 757	3 300	49 119	146
1933	53 672	3 242	50 263	106
1939	55 057	4 201	50 611	44

Nuorodos

• Kraštiečių tinklalapis Archyvuota kopija 2009-09-03 iš Wayback Machine projekto.