Havliko dėsnis

fonetinis slavų kalbų dėsnis

Havliko dėsnis – slavų kalboms bendra taisyklė, nustatanti redukuotųjų balsių, jiems išnykus, likimą skirtingose žodžio vietose. Dėsnis pavadintas jį 1889 m. suformulavusio čekų mokslininko Antonino Havliko garbei.[1]

Stiprieji ir silpnieji redukuotieji balsiaiKeisti

Pasak Havliko dėsnio, visi redukuotieji balsiai skirstomi į „stipriuosius“ ir „silpnuosius“. Silpnieji išnyksta be pėdsakų, o stiprieji balsiai virsta sveikaisiais (neredukuotais) balsiais. Nelyginiai redukuotieji, skaičiuojant nuo žodžio galo, yra silpnieji, lyginiai, iki susidarant sveikajam balsiui, – stiprieji. Tada vėl viskas prasideda nuo silpnųjų redukuotųjų: въ лъбъв лоб 'į kaktą', въ лъбуво лбу 'kaktoje'.[2]

LiteratūraKeisti

  • Havlík A. K otázce jerové v staré češtině // Listy filologické, 1889, № 16. — с. 45-51.
  • Schenker, Alexander M. (1995). The Dawn of Slavic: An Introduction to Slavic Philology. New Haven: Yale University Press. ISBN 0-30005-846-2.
  • Townsend, Charles and Laura Janda (1996). Common and Comparative Slavic Phonology and Inflection: Phonology and Inflection : With Special Attention to Russian, Polish, Czech, Serbo-Croatian, Bulgarian. Bloomington, USA: Slavica. ISBN 0-89357-264-0.
  • Журавлёв В. К. Гавлика закон // Лингвистический энциклопедический словарь / Главный редактор В. Н. Ярцева. — М.: Советская энциклопедия, 1990. — 685 с. — ISBN 5-85270-031-2.
  • Журавлёв В. К. Правило Гавлика и механизм падения славянских редуцированных // Вопросы языкознания, 1977, № 6.

IšnašosKeisti

  1. Ant. Havlík, "K otázce jerové v staré češtině", in: Listy filologické / Folia philologica, jg. 16 nr. 2 (1889), blz. 44-51, 106-116, 248-258, 342-353, 436-445.
  2. Tobias Scheer: A Lateral Theory of Phonology. What is CVCV, and why Should it Be?, deel 1 (Mouton de Gruyter, Berlin & New York, 2004, isbn 3-11-017871-0, blz. 505.