Hararo sultonatas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Hararo sultonatas arba Hararo emyratas – trumpai XVI a. egzistavusi valstybė Rytų Afrikoje, dabartinės Rytų Etiopijos teritorijose. Jos politinis centras buvo Hararas.
Hararo sultonatas | ||||
| ||||
Sostinė | Hararas | |||
Kalbos | hararių kalba, somalių | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
Istorija | ||||
- Įkūrimas | 1559 m., 1559 | |||
- Nusiaubia oromai | 1577 m. | |||
Raida
redaguotiPaskutinis Adalio sultonato de facto valdovas buvo Ahmad ibn Ibrahim al-Ghazi, kuris vykdė pergalingus užkariavimus Etiopijoje, plėsdamas islamo religiją. Jo sostinė buvo Hararo miestas. Po jo mirties nesant vyriškos giminės įpėdinio, valdžią Adalyje perėmė jo našlė Dēlōmbira Maḥfūẓ. Ji dar kartą ištekėjo. Jos naujasis vyras buvo Nur ibn Mujahid, kuris įsitvirtino Hararo mieste ir 1559 m. titulavosi pirmuoju emyru.
Emyratui grėsė oromo invazijos, tad pirmasis Hararo valdovas apjuosė sostinę didžiulėmis sienomis. Tuo pačiu jis vykdė karus su krikščionimis etiopais, platino islamą tarp pagonių tautų Balėje, Gibėje.
Mirus emyrui Nūrui, 1567 m. valdžią paėmė jo juodaodis etiopas vergas Ismanas. Tačiau išvaldęs vos keletą metų buvo nužudytas. Dėl valdžios ėmė kovoti atskiros grupuotės, kas galutinai nugramzdino šalį pilietinio karo chaose. Tai lėmė, kad Hararo emyratas egzistavo vos 18 metų. Valstybę 1577 m. nusiaubė oromų gentys, po ko ji niekuomet nebeatsigavo. Vienas iš valdančiosios giminės atstovų, Mahamed Ibrahim, pabėgo į šiaurę, kur afarų tarpe įkūrė Ausos imamatą.
Sultonų sąrašas
redaguoti- Nūr Dhuhi-Suha Ali 1559–1567;
- ʿIsmān "Al-Ḥabashi" 1567–1569;
- Ṭalḥa ʿAbbās 1569–1571, Garād Abūn ʿAdādshe anūkas;
- Nāssir ʿIsmān 1571–1572, Ismān Al-Ḥabashi sūnus;
- Maḥamed Nāssir 1572–1573, Nasiro sūnus;
- Mansūr Maḥamed 1573–1577, Mahamedo sūnus;