Vikipedija

Hamas

Islamo pasipriešinimo judėjimas
arab. حركة المقاومة الإسلامية
Ḥarakah al-Muqāwamah al-ʾIslāmīyah
LyderisKhaled Mashal
ĮkūrėjasAhmed Yassin
Abdel Aziz al-Rantisi
Įkurta1987 m. gruodžio 10 d. (1987-12-10)
BūstinėGaza, Gazos Ruožas
Politinė ideologija
ReligijaSunizmas
Spalvos  Žalia
Įstatymų leidžiamoji taryba
74 / 132
Partijos vėliava
Svetainė
www.hamas.ps

„Hamas“ (arab. حماس = Ḥamās, akronimas iš arab. حركة المقاومة الإسلامية = Ḥarakah al-Muqāwamah al-ʾIslāmīyah – „Islamo pasipriešinimo judėjimas“) – palestiniečių sunitų islamo fundamentalistų politinė karinė organizacija.[8] Įkurta 1987 m., per Pirmąją palestiniečių intifadą.[9] Daugiausia veikia Gazos Ruože ir Vakarų Krante. „Hamas“ laikoma teroristine organizacija Australijoje, Kanadoje,[10] Europos Sąjungoje,[11] Izraelyje, JAV, JK, Japonijoje[12] ir kai kuriose kitose šalyse.

Pasak Artimųjų Rytų ekspertų, organizaciją labiausiai remia Kataras, Turkija ir Iranas.[13][14]

Pavadinimas

redaguoti

Hamas yra arabiškos frazės Harakat al-Muqawama al-Islamiyya („Islamo pasipriešinimo judėjimas“) akronimas, arabų kalboje reiškiantis taip pat ir „atsidavimą“.[15]
Hamas karinis sparnas įkurtas 1992 m. ir vadinamas Izz ad-Din al-Qassam brigadomis šeichui Izz ad-Din al-Qassam, šiuolaikinės arabų rezistencijos tėvui, nužudytam britų 1935 m., atminti. Ginkluotos Hamas kuopos save taip pat vadina „Ayyash studentais“, „Pionieriaus studentais“ ar „Yahya Ayyash daliniais“ atminti Yahya Ayyash, vieną pirmųjų Hamas sprogdintojų, nužudytą 1996 m.

Tikslai

redaguoti

Organizacijos tikslas, kaip apibrėžta jos 1988 m. chartijoje, – islamo valstybės Palestinoje įkūrimas (chartijoje išreikštas siekis sukurti Palestinos valstybę visoje teritorijoje, kuri iki 1948 m. priklausė britų Palestinos mandatui).[16] Vieninteliu Palestinos išlaisvinimo būdu skelbiama ginkluota kova – džihadas.[17] 2017 m. paskelbtoje naujojoje chartijoje pritariama Palestinos valstybės įkūrimui su 1967 m. sienomis, tačiau nepripažįstant Izraelio valstybės.[18] Naujojoje chartijoje atsisakyta antisemitinės kalbos, teigiama, kad „Hamas“ kovoja ne su žydais, o su sionistais.[19][20]

Istorija

redaguoti

„Hamas“ 1987 m., prasidėjus Pirmajai palestiniečių intifadai (sukilimui prieš Izraelio okupaciją), su bendraminčiais įkūrė šeichas Achmedas Jasinas ir Abdelis Azizas al Rantisi.[9] „Hamas“ kilo iš A. Jasino 1973 m. įkurtos labdaros organizacijos, susijusios su Egipto Musulmonų brolija.[21] „Hamas“ nepritarė sekuliariosios Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) ir jos vadovo Jesiro Arafato deryboms su Izraeliu ir 1993 m. Oslo I susitarimui dėl laipsniško Palestinos autonomijos Vakarų Krante ir Gazos Ruože įkūrimo bei Izraelio pripažinimo.[9] 1994 m. gegužę įkūrus Palestinos autonomiją, „Hamas“ suintensyvino išpuolius (ypač savižudžių sprogdintojų) prieš Izraelį.[22]

2006 m. „Hamas“ laimėjus Palestinos parlamento rinkimus, 2007–2014 m. tarp jos ir nuosaikesnės „Fatah“ organizacijos, priklausančios PIO, vyko ginkluotos kovos.[9] 2014 m. balandį abi organizacijos susitarė sudaryti nacionalinės vienybės vyriausybę.[23] 2015 m. birželį vyriausybė žlugo, prezidentui Machmudui Abasui pareiškus, kad ji nesugeba veikti Gazos Ruože.[24]

2021 m. gegužę, palestiniečiams Rytų Jeruzalėje protestuojant prieš Izraelio Aukščiausiojo Teismo sprendimą iškeldinti 6 palestiniečių šeimas iš Rytų Jeruzalės Šeich Džaracho rajono, Izraelio policija šturmavo al Aksos mečetę.[25][26] Atsakydama „Hamas“ į Izraelį paleido apie 4000 raketų (daugumą jų perėmė Izraelio oro gynybos sistema „Geležinis kupolas“).[27] Izraelis surengė apie 1500 smūgių Gazos Ruože.[28] Nuo ugnies žuvo 256 palestiniečiai.[29] Izraelyje žuvo 13 žmonių.[30]

2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ ir kitos palestiniečių karinės grupuotės į Izraelį paleido daugiau kaip 4300 raketų, o netrukus įsiveržė į jo teritoriją.[31] „Hamas“ teigimu, išpuolis buvo „atsakas į Izraelio besitęsiančią okupaciją, Gazos Ruožo blokadą ir nausėdijų plėtrą“.[32] Izraelio duomenimis, per atakas žuvo apie 1200 žmonių (iš jų maždaug du trečdaliai – civiliai).[33] Į Gazos Ruožą paimta apie 250 įkaitų.[34] Izraelio kariuomenė, iš savo teritorijos išstūmusi likusius „Hamas“ kovotojus, pradėjo intensyvų Gazos Ruožo bombardavimą, o spalio 27 d. pradėjo sausumos puolimą.[35][36] Palestiniečių sveikatos ministerijos duomenimis, per Izraelio atsakomąjį puolimą žuvo daugiau kaip 48 300 žmonių, daugiau nei pusė jų – moterys ir vaikai.[37][38] 2025 m. sausio 19 d. tarp Izraelio ir „Hamas“ įsigaliojo paliaubos.[39]

Pradžia

redaguoti

Hamas pritraukė narius per pamokslus ir labdaringą veiklą, didindama įtaką prekybos susivienijimams, universitetams, turgums, profesinėms sąjungoms ir vietinėje politikoje. Tuo metu Hamas buvo susitelkusi ties “religine ir socialine veikla". Pradžioje organizacija buvo susitelkusi ties tokiais socialiniais reikalais kaip korupcijos atskleidimas, waqf (labdaros fondų) tvarkymas ir bendruomenės projektų organizavimas.

Dabar Hamas daugiausia žinoma dėl savo narių savižudiškų sprogdinimų, kuriais siekiama nužudyti kuo daugiau izraelio civilių, karinių ir saugumo taikinių. Pagal Hamas įstatus (parašytus 1988 ir tebegaliojančius), organizacija siekia sunaikinti Izraelio valstybę, o dabartinėje jo teritorijoje, Vakariniame krante ir Gazos ruože įkurti Palestinos valstybę.

Pagal JAV turimus duomenis Hamas finansuoja Iranas, palestiniečių emigrantai, privatūs Saudo Arabijos ir kitų arabų valstybių asmenys[reikalingas šaltinis].

2006 vasarį Hamas laimėjo Palestinos įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimus ir sudarė daugumą, surinkę 72 vietas iš 132. Hamas perėmė Palestinos valdžią iš nuosaikia laikomos Fatah. Hamas perėmus palestiniečių teritorijas, kilo stiprūs vidiniai kariniai konfliktai, kurie žinomi kaip Fauda.

Išnašos

redaguoti
  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 Dalacoura 2012, pp. 66–67.
  2. ↑ Stepanova 2008, p. 113.
  3. ↑ Klein, Menachem (2007). „Hamas in Power“. Middle East Journal. 61 (3): 442–459. doi:10.3751/61.3.13. ISSN 0026-3141. JSTOR 4330419.
  4. ↑ Dunning 2016, p. 270.
  5. ↑ Filiu 2012, pp. 55, 64–67.
  6. ↑ Mišʿal, Šāʾûl; Sela, Avraham; Selaʿ, Avrāhām (2006). The Palestinian Hamas: vision, violence, and coexistence ; [with a new introduction]. New York: Columbia Univ. Press. ISBN 9780231116756. Suarchyvuota iš originalo 6 November 2023. Nuoroda tikrinta 20 October 2023.
  7. ↑ Litvak 1998, pp. 151–52. sfn error: multiple targets (2×): CITEREFLitvak1998 (help)
  8. ↑ Lopez, Anthony; Ireland, Carol; Ireland, Jane; Lewis, Michael (2020). The Handbook of Collective Violence: Current Developments and Understanding. Taylor & Francis. pp. 239. ISBN 9780429588952.
  9. ↑ 9,0 9,1 9,2 9,3 „Hamas“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2025-03-01.
  10. ↑ The World Almanac of Islamism: 2014, American Foreign Policy Council/Rowman & Littlefield, 2014, p. 15.
  11. ↑ Levitt 2006, pp. 50–51.
  12. ↑ According to Michael Penn, (Japan and the War on Terror: Military Force and Political Pressure in the US-Japanese Alliance, I.B. Tauris 2014 pp. 205–06)
  13. ↑ Gidda, Mirren (July 25, 2014). „Hamas Still Has Some Friends Left“. Time. Suarchyvuota iš originalo 14 April 2019. Nuoroda tikrinta October 18, 2023.
  14. ↑ Ehl, David (May 15, 2021). „What is Hamas and who supports it?“. Deutsche Welle. Suarchyvuota iš originalo 11 October 2023. Nuoroda tikrinta 20 March 2024.
  15. ↑ Herzog 2006, p. 84.
  16. ↑ Kabahā 2014, p. 324.
  17. ↑ „Hamas Covenant 1988: The Covenant of the Islamic Resistance Movement“. The Avalon Project: Documents in Law, History and Diplomacy. Yale Law School. 18 August 1988. Suarchyvuota iš originalo 17 November 2015. Nuoroda tikrinta 15 February 2009.
  18. ↑ Seurat 2019, p. 61–62.
  19. ↑ Seurat 2019, p. 17.
  20. ↑ Amira, Hass (3 May 2017). „Why Hamas' New Charter Is Aimed at Palestinians, Not Israelis“. Haaretz. Suarchyvuotas originalas 23 April 2023. Nuoroda tikrinta 12 November 2024.
  21. ↑ Higgins, Andrew (January 24, 2009). „How Israel Helped to Spawn Hamas“. The Wall Street Journal. Suarchyvuota iš originalo September 26, 2009. Nuoroda tikrinta January 25, 2023.
  22. ↑ Kimmerling, Baruch (2009). The Palestinian People: A History. Harvard University Press. p. 372. ISBN 9780674039599. Nuoroda tikrinta July 31, 2024.
  23. ↑ Keinon, Herb. „Politics: Fatah-Hamas unity talks breed Likud harmony“. The Jerusalem Post. Nuoroda tikrinta 21 June 2014.
  24. ↑ Palestinian unity government resigns. Al Jazeera, 17 June 2015
  25. ↑ „17 policemen, 200 Palestinians hurt as hundreds riot on Temple Mount“. The Times of Israel. 7 May 2021. Suarchyvuotas originalas 7 May 2021. Nuoroda tikrinta 12 May 2021.
  26. ↑ Holmes, Oliver; Beaumont, Peter (10 May 2021). „Israeli police storm al-Aqsa mosque ahead of Jerusalem Day march“. The Guardian. Suarchyvuota iš originalo 10 May 2021. Nuoroda tikrinta 18 May 2021.
  27. ↑ Mohammed, Arshad; Saul, Jonathan; Irish, John; Hafezi, Parisa (23 May 2021). „Israel's Gaza challenge: stopping metal tubes turning into rockets“. Reuters. Suarchyvuota iš originalo 25 May 2021. Nuoroda tikrinta 27 May 2021.
  28. ↑ 'Flash Update #02: Situation in the occupied Palestinian territory,' Archyvuota kopija 24 gegužės 2021 iš Wayback Machine projekto. OCHA 24 May 2021
  29. ↑ „Occupied Palestinian Territory (oPt): Response to the escalation in the oPt Situation Report No. 1: 21–27 May 2021“ (PDF). Suarchyvuota (PDF) iš originalo 1 June 2021. Nuoroda tikrinta 30 May 2021.
  30. ↑ „73-year-old Israeli woman who fell in rocket shelter dies of injuries“. The Times of Israel. 23 May 2021. Suarchyvuota iš originalo 25 May 2021. Nuoroda tikrinta 27 May 2021.
  31. ↑ „Probe reveals 6,000 Gazans infiltrated Israel during October 7 massacre – report“. The Jerusalem Post (anglų). August 31, 2024. Suarchyvuota iš originalo August 31, 2024. Nuoroda tikrinta September 1, 2024.
  32. ↑ „Fears of a ground invasion of Gaza grow as Israel vows 'mighty vengeance'“. Al Jazeera. 7 October 2023. Suarchyvuota iš originalo 8 October 2023. Nuoroda tikrinta 8 October 2023.
  33. ↑ „Israel social security data reveals true picture of Oct 7 deaths“. France 24. 15 December 2023. Suarchyvuota iš originalo 17 December 2023. Nuoroda tikrinta 4 January 2024.
  34. ↑ Al Jazeera Staff. „Hamas says it has enough Israeli captives to free all Palestinian prisoners“. Al Jazeera (anglų).
  35. ↑ Frankel, Julia (21 December 2023). „Israel's military campaign in Gaza is among the most destructive in history, experts say“. PBS NewsHour. Associated Press. Suarchyvuota iš originalo 22 April 2024. Nuoroda tikrinta 22 April 2024.
  36. ↑ „Can Israel achieve its war goals in Gaza?“. Financial Times. Suarchyvuota iš originalo 7 April 2024. Nuoroda tikrinta 6 May 2024.
  37. ↑ „Nearly 70% of verified Gaza war dead women and children, UN rights office says“. Reuters (anglų). 8 November 2024. Nuoroda tikrinta 8 November 2024.
  38. ↑ „Gaza's Health Ministry says the Palestinian death toll from the war has surpassed 46,000“. Associated Press. 9 January 2025.
  39. ↑ „Gaza ceasefire begins after Hamas releases names of first Israeli hostages to be freed“. BBC. 19 January 2025. Nuoroda tikrinta 19 January 2025.

Šaltiniai

redaguoti
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Hamas&oldid=7516284"