Halmašuit
Halmašuit (hatų k. Ḫalmašuit) – deivė Anatolijos tautų mitologijoje, karališkojo sosto personifikacija. Šiuo aspektu minima hetitų įrašuose, daugiausia apeiginiuose tekstuose, susijusiuose su rūmų apvalymu. Įrašuose minima, kaip deivė pakviečia valdovą į kalnus – audros dievo buveinę. Halmašuit nustato, už ką kiekvienas iš jų būsiąs atsakingas. Karaliui patikima valdžia žemėje.[1]
Deivės vardas kildinamas iš hatų kalbos žodžio ha-nua(š), reiškiančio „sėdėti“.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 78. ISBN 9781134641024.