Haitiečių vudu – afroamerikietiška religija, vudu atšaka, kilusi iš Haičio. Religija išaugo iš Vakarų Afrikos atgabentų vergų papročių sinkretizmo su Romos katalikų tikėjimu.[1]

Haitiečių vudu altorius.

Istorija

redaguoti

Vudu pateko į Haitį XVI a. transatlantinės vergų prekybos laikais. Į Haitį vežti fonų, evių, jorubų ir kitų Vakarų Afrikos etninių grupių vergai, kurie išsaugojo savo religines tradicijas ir papročius. Vėliau šios tradicijos persipynė su Romos katalikų tikėjimu ir pradėjo formuoti dabartinį haitiečių vudu tikėjimą. Kuomet Haitis buvo Prancūzijos kolonija, 1685 m. karalius Liudvikas XIV išleido įsaką, kuriuo uždraudė viešai demonstruoti afrikiečių tikėjimus, o vergvaldžiai privalėjo savo vergus pakrikštyti.[2] Po 1791 m. Haičio revoliucijos vudu praktikavimas saloje pradėjo populiarėti tarp saloje gyvenančių juodaodžių.

2003 m. vudu pripažinta oficialia religija. Tų pačių metų duomenimis, haitiečių vudu išpažino 2,1 % Haičio gyventojų, o dar didesnė dalis vudu praktikavo kartu su kitomis religijomis.[3]

Ceremonijos

redaguoti

Haitiečių vudu garbina lao dvasias, kurios už joms suteiktas aukas tikinčiuosius apdovanojančios. Religinių apeigų metu mušami būgnai, šokama, dainuojama. Tikima, kad lao dvasia įsikūniją į apeigų dalyvį, jog galėtų priimti aukas (vaisius, gyvūnų kraują) ir bendrauti su kitais tikinčiaisiais. Vudu ceremonijų metu aukojamos ant vevių paliktos aukos.

Šaltiniai

redaguoti