Hageno kalnas
55°41′1″ š. pl. 21°7′16″ r. ilg. / 55.68361°š. pl. 21.12111°r. ilg.
Hageno kalnas – 36,4 m aukščio smėlio kopa, stūksanti šalia Klaipėdos, Smiltynėje,[1] apie 0,6 km į vakarus nuo naujosios perkėlos. Ant jos yra tarpukaryje pastatytas paminklas, skirtas žymiam Prūsijos fizikui ir hidroinžinieriui, Kuršių nerijos apželdintojų vadovui Liudvikui Hagenui.
Hageno kalnui ir aplinkinėms Didžiojo kopagūbrio kopoms išsaugoti įsteigtas Hageno gūbrio geomorfologinis draustinis,[2] užimantis 159,44 ha.[3]
Istorija
redaguotiL. Hagenas moksliškai pagrindė ir susistemino kopų sutvirtinimą augmenijos pagalba, formuojant kopagūbrius, ir pats dalyvavo bei vadovavo įgyvendinant savo idėjas šiaurinėje Kuršių nerijos dalyje. 1936 m. už tai dėkingi Klaipėdos krašto gyventojai ant kopos jo atminimui pastatė kuklų akmeninį obeliską. Jo priekinėje pusėje yra vokiškas įrašas „Hagen’s Hoh“ (Hageno kalnas). Kitoje obelisko pusėje vokiečių (paryškinta) ir lietuvių kalbomis iškalti žodžiai: „Liudviko Hageno kopų apželdinimo vadovo atminimui“. Antrojo pasaulinio karo metu aukščiausia kopa šalia Klaipėdos turėjo strateginę reikšmę. Tai liudija išlikę apkasų bei pastatų pėdsakai.[4]
XIX a. L. Hagenas (1797–1884) buvo Piliavos (dab. Baltijskas) miesto garbės pilietis, ten statęs uostą, kanalus, tvirtinęs nerijos krantus, nuo 1869 m. vadovavęs Prūsijos statybų direktorijai.
Kopą ženklinantis obeliskas yra judrioje vietoje, šalia pėsčiųjų ir dviračių tako. Lietuviškus įrašus sunku įskaityti (apaugę kerpėmis). Manoma, jog vokiškus užrašus atnaujino paminklų išsaugojimo entuziastai vokiečiai.[5]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Vilius Pėteraitis, Matas Velička. Hageno kalnas. Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-07-19.
- ↑ Sereika, Remigijus (2021). Vadovas po Kuršių neriją (PDF). Vilnius: Didakta. p. 46. ISBN 978-609-442-148-8.
- ↑ „Hageno gūbrio geomorfologinis draustinis - Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija“. nerija.lrv.lt. 2023-10-19. Nuoroda tikrinta 2024-03-06.
- ↑ Hageno kalnas (efoto.lt)
- ↑ „Paminklas Liudvikui Hagenui - mūsų istorinio paveldo dalis“. Vakarų ekspresas. 2013-09-06. Nuoroda tikrinta 2024-03-05.
Nuorodos
redaguoti- Hageno kalno obeliskas (panoramio.com) Archyvuota kopija 2014-02-22 iš Wayback Machine projekto.