HD 108874 begzoplaneta, skriejanti apie geltonąją nykštukę HD 108874.[1] Nuo Saulės sistemos nutolusi 223 šviesmečius.[2] Be HD 108874 b, šioje sistemoje dar atrasta HD 108874 c planeta.[1] Gali būti, kad su pastarąja planeta HD 108874 b sudaro 4:1 orbitinį rezonansą.[3]

HD 108874 b yra dujinė milžinė. Jos masė siekia 1,36 Jupiterio masės (432 kartus masyvesnė už Žemę),[2] o spindulys apytikriai 1,21 karto didesnis nei Jupiterio. Apie savo žvaigždę planeta apskrieja per 394,5 paros, jos orbitos spindulys – 1,04 av, o ekscentricitetas – 0,13.[4] HD 108874 b pusiausvyros temperatūra – 257 K.[2] Jei ši planeta turi palydovų, juose turėtų būti gausu anglies (skirtingai nuo Saulės sistemos dangaus kūnų, kuriuose gausu silikatų).[5]

Apie HD 108874 b atradimą pranešta 2002 m.[4] Planetą atrado JAV mokslininkų komanda, vadovaujama Paul Butler, Geoffrey Marcy, Steven Vogt ir Debra Fischer. Havajuose esančioje W. M. Keck observatorijoje 1999–2002 m. iš viso buvo atlikta 20 radialinių greičių stebėjimų. Remiantis gautais duomenimis ir buvo atrasta ši egzoplaneta.[6]

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 „Planet HD 108874 b“. The Extrasolar Planet Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2020-02-13.
  2. 2,0 2,1 2,2 „HD 108874 b“. Open Exoplanet Catalogue. Nuoroda tikrinta 2020-02-13.
  3. Vogt, Steven S.; et al. (2005). „Five New Multicomponent Planetary Systems“. The Astrophysical Journal. 632 (1): 638–658. Bibcode:2005ApJ...632..638V. doi:10.1086/432901.
  4. 4,0 4,1 „HD 108874 b“. NASA Exoplanet Exploration. Nuoroda tikrinta 2020-02-13.
  5. Bond; Lauretta; O'Brien (2010). „The Diversity of Extrasolar Terrestrial Planets“. Proceedings of the International Astronomical Union. 5: 399. arXiv:1001.3901. Bibcode:2010IAUS..265..399B. doi:10.1017/S1743921310001079.
  6. Butler, R. Paul; et al. (2003). „Seven New Keck Planets Orbiting G and K Dwarfs“. The Astrophysical Journal. 582 (1): 455–466. Bibcode:2003ApJ...582..455B. CiteSeerX 10.1.1.7.6988. doi:10.1086/344570.