H. W. L. Poonja
| Pūndžadži | |
|---|---|
| |
| Gimimo vardas | Harivanšas Lalas Pūndža |
| Gimė | 1910 m. spalio 13 d. Gudžranvala, Britų Indija (dab. Pakistanas) |
| Mirė | 1997 m. rugsėjo 6 d. (86 metai) Laknau, Indija |
| Tautybė | pandžabas |
| Sutuoktinis (-ė) | Ganga Myra |
| Religija | hinduizmas |
| Veikla | dvasinis mokytojas |
Harivanšas Lalas Pūndža (angl. Hariwansh Lal Poonja, 1910 m. spalio 13 d. – 1997 m. rugsėjo 6 d.), dar žinomas kaip Pūndžadži arba Papadži, – Indijos gurus, advaita vedantos tradicijos sekėjas.
Gimė Pandžabe, brahmanų sarasvačių šeimoje. Jo dėdė iš motinos pusės buvo vedantos mokytojas Rama Tyrtha. Būdamas 9-erių, Pūndža patyrė samadhį. Pradėjęs dvasinius ieškojimus, 1944 m. susitiko su Ramana Maharšiu ir tapo jo mokiniu. Nors pasitraukė į sanjasą, Pūndžadži turėjo šeimą ir iki 1966 m. dirbo. Po Indijos padalijimo, Pūndžadži su šeima persikėlė į Laknau, kur įkūrė savo ašramą. Pūndžadži mokymas tapo populiarus Vakaruose, juo persiėmė dalis Ošo sekėjų.[1]
Pūndžadži savo mokyme tęsė Ramanos tylos ir savęs užklausimo metodus, pabrėžė bhaktės, tiesioginio savasties (atmano) patyrimo svarbą.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Poonjaji.Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.p. 164