Gyvas alus – terminas, paprastai nurodantis nepasterizuotą alų. Dėl pasterizacijos nenaudojimo tokio alaus galiojimo laikas yra gana trumpas, apie savaitę, todėl produktas netinkamas masinei prekybai.[1] Šis alus paprastai verdamas nedidelių aludarių, parduodamas arba keliuose gretimuose prekybos taškuose, arba vieno regiono teritorijoje. Gyvo alaus populiarumą daugiausia lemia mažų, nepriklausomų alaus daryklų rinkodaros politika, kuria grindžiama tokių produktų kokybė palyginti su didelių bendrovių masine produkcija.

Lietuviškas Senolių alus

Šios kategorijos alaus apibrėžimo ilgą laiką nebuvo jo gamybos techniniuose reglamentuose, todėl tiek gyvo alaus sąvoką, tiek reikalavimus jo gamybos technologijai nustatė patys gamintojai. Pasibaigus pagrindinei fermentacijai, pagamintas gėrimas iš karto išpilstomas į butelius, kur jis subręsta. Toks alus, laikomas be pasterizavimo ir filtravimo, sendamas keičiasi, tampa sudėtingesnio skonio. Jis išlieka toks pat aromatingas ir gardus, kaip ir ką tik pagamintas, nes jo neveikia oksidacija. Aluje esančios gyvos mielės sunaudoja butelyje likusį deguonį ir natūraliai apsaugo alų nuo šio proceso. Ant butelio dugno iškrenta mielių nuosėdos. Prieš vartojant butelis pavartomas, kad mielės, kuriose gausu vertingų mikroelementų, tolygiai pasiskirstytų.

Lietuvoje gyvo alaus apibrėžimą Žemės ūkio ministerija suderino su didžiaisiais ir mažaisiais aludariais, toks produktas buvo įteisintas teisės aktu. Juo nustatyta, kad gyvu alumi gali būti vadinamas nepasterizuotas ir nefiltruotas arba filtruotas alus, jeigu iki minimalaus tinkamumo vartoti termino pabaigos 1 mililitre alaus yra ne mažiau kaip 0,1 milijonas gyvų mielių.[2] Anksčiau Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas sąvoką „gyvas alus“ laikė klaidinga, nes toks gamybos būdas nebuvo oficialiai įteisintas.[3]

Pasaulyje nepasterizuotas alus dar vadinamas „Draught“ vardu, kuris priklauso aukščiausios kokybės alaus kategorijai. Vienas pirmųjų iš Lietuvos didesnių alaus gamintojų pirkėjams pasiūlęs gyvą alų, buvo „Ragutis“. Jo alus „Fortas Draught“ ne pasterizuojamas, bet steriliai filtruojamas mikrofiltru.[4]

Šaltiniai redaguoti