Gytis Juška
 Gytis Juška
| |
|---|---|
| Gimė | 1942 m. balandžio 3 d. Kaune |
| Veikla | lietuvių fizikas, habilituotas fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius. |
| Sritis | kietojo kūno fizika, puslaidininkių fizika |
| Organizacijos | Vilniaus universitetas |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
| Doktorant. vadovas | Jurgis Viščakas ir Arvydas Matulionis |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Gytis Juška (g. 1942 m. balandžio 3 d. Kaune) – lietuvių fizikas, habilituotas fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius.
Biografija redaguoti
1959–1964 m. studijavo Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete. Po baigimo paskirtas dirbti vyr. laborantu Puslaidininkių fizikos katedroje. 1965 m. įstojo į aspirantūrą, nuo 1967 m. buvo Puslaidininkių fizikos katedros mokslo darbuotojas. 1971 m. apsigynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – mokslų daktaro) disertaciją tema „Išilginės fotosrovės kinetika amorfiniame selene“ (vadovai Jurgis Viščakas ir Arvydas Matulionis). Nuo 1981 m. buvo Fizikos fakulteto Kietojo kūno elektronikos katedros docentas. 1990 m. apsigynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro (dabar – habilituoto mokslų daktaro) disertaciją „Krūvininkų dreifas ir difuzija amorfiniame puslaidininkyje“. Nuo 1991 m. yra minėtos katedros profesorius, o 1999 m. tapo jos vedėju[1].
Sportas redaguoti
Mėgsta sportą ir turizmą, 1963 m. tapo pirmojo TSRS orientavimosi sporto čempionato čempionu[1]. 1966–1967 m. tarnaujant TSRS ginkluotose pajėgose atstovavo Centrinio armijos sporto klubo (CASK) orientacininkų komandai. Tapęs daugkartiniu Lietuvos orientavimosi sporto čempionu. Gytis Juška su E. Jankūnaite tapo pirmaisiais sportininkais, kuriems buvo suteiktas orientavimosi sporto meistro vardas (1969 m.)[2]. Varžybose dalyvauja iki šiol[3].
Mokslinė veikla redaguoti
Mokslinė veikla iš krūvininkų pernašos, generacijos, rekombinacijos ir prilipimo nekristalinės sandaros puslaidininkiuose, kituose netvarkiuose dariniuose (polimeruose, amorfiniuose ir skystuosiuose kūnuose). Atrado tarpjuostinę krūvininkų smūginę jonizaciją amorfiniame selene, sukūrė naują metodą tirti mažo judrio krūvininkų savybėms[4]. Yra daugiau, kaip 320 mokslinių publikacijų autorius ir bendraautoris.
Bibliografija redaguoti
- Kazimieras Gaivenis, Gytis Juška, Vidas Kalesinskas, A. Kaulakienė, S. Keinys, Jonas Matukas, Vilius Palenskis, A. Petravičius, Stanislovas Sakalauskas, Algirdas Petras Stabinis, V. Valiukėnas, V. Žalkauskas. Radioelektronikos terminų žodynas (penkiakalbis). Vilnius: Bendros įm. UAB „Litimo“ l-kla, 2000. – 1339 p. ISBN 9955-401-24-9
- Gintautas Tamulaitis, Gytis Juška. Energiją taupančios puslaidininkinės technologijos. Vilnius: Progretus, 2008. – 126 p.:iliustr. ISBN 978-9955-781-13-4
Įvertinimas redaguoti
- 1996 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Šviesa sužadintų elektronų dinamika puslaidininkiuose (1985–1995 m.)“ (kartu su Kęstučiu Jarašiūnu, Liudviku Subačiumi ir Juozu Vidmančiu Vaitkumi)[5].
- 2015 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Krūvininkų pernaša ir rekombinacija netvarkios sandaros medžiagose (2000–2014)“ (kartu su Kęstučiu Arlausku ir Kristijonu Genevičiumi.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Sveikiname Vilniaus universiteto ir Puslaidininkių fizikos instituto mokslininkus ir pedagogus Saulių Vengrį, Gytį Jušką, Romualdą Brazį 60–ųjų sukaktuvių proga. Fizikų žinios, 2002, Nr.22.
- ↑ LOSF: Orientavimosi sportas Lietuvoje 1960–2001. Nuoroda tikrinta 2008-10-27.
- ↑ Orientavimosi sporto programos „Takas“ tinklalapis[neveikianti nuoroda], Gyčio Juškos pasiekimai nuo 1997 m. iki dabar. Nuoroda tikrinta 2008-10-27.
- ↑ Gytis Juška. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ Lietuvos mokslų akademija: 1996 m. Lietuvos mokslo premijų laureatai[neveikianti nuoroda].