Gustavas Moro
G. Moro autoportretas, 1850 m.
Gimė 1826 m. balandžio 6 d.
Paryžius
Mirė 1898 m. balandžio 18 d. (72 metai)
Paryžius
Palaidotas (-a) Monmartro kapinės
Tautybė prancūzas
Veikla XIX a. dailininkas
Vikiteka Gustave Moreau

Gustavas Moro (pranc. Gustave Moreau, 18261898 m.) – XIX a. antros pusės prancūzų tapytojas, artimas simbolistams.

Biografija redaguoti

Gustavas Moro gimė 1826 m. balandžio 6 d. Paryžiuje. Lui ir Paulinos Moro šeimoje. Jo tėvas Lui buvo architektas. G. Moro vaikystėje buvo silpnos sveikatos, nuo aštuonerių pradėjo nuolat piešti. 1841 m. pirmą kartą lankėsi Italijoje. 1844−1846 m. G. Moro mokėsi pas tapytoją François-Edouard Picot, kuris jį paruošė stojamajam egzaminui į Karališkąją Paryžiaus Aukštąją dailės mokyklą. 1849 m. G. Moro baigė mokyklą, 1851 m. susipažino su eklektiniu tapytoju Théodore Chassériau, Engro mokiniu, kurio dailės buvo lemiamai paveiktas. 1852 m. G. Moro kūriniai pirmą kartą eksponuoti Paryžiaus Salono parodoje, tėvai jam nupirko namą La Rošfuko gatvėje. 1856 m. mirė jo draugas Théodore Chassériau. 1857−1859 m. G. Moro lankėsi Italijoje, piešė pagal praeities didžiųjų Italijos meistrų kūrinius. Venecijoje buvo sužavėtas Vittore Carpaccio kūrybos, kelionės metu susipažino su E. Dega.

1864 m. jo paveikslą „Edipas ir Sfinksas“ įsigijo princas Napoleonas, 1865 m. dvare Kompjene apsilankyti pakvietė imperatorius Napoleonas III. 1869 m. Paryžiaus salone G. Moro eksponavo paveikslus „Prometėjas“ ir „Europos pagrobimas“. Dailininkas laimėjo medalį, bet buvo nepalankiai įvertintas kritikų. 1875 m. G. Moro apdovanotas Garbės Legiono ordinu, 1878 m. jo kūriniai eksponuoti Pasaulinėje parodoje Paryžiuje. 1886 m. įvyko pirmoji ir vienintelė G. Moro personalinė paroda jam gyvam esant Gupilio galerijoje Paryžiuje. 1888 m. dailininkas priimtas į Prancūzijos dailės akademiją. 1890 m. mirė ilgametė G. Moro draugė, tapytoja Alexandrine Dureux. Dailininkas, paveiktas jos mirties, nutapė paveikslą „Orfėjas prie Euridikės kapo“. 1892−1898 m. G. Moro dėstė Paryžiaus aukštojoje dailės mokykloje. Jo mokiniais buvo Anri Matisas ir Žoržas Ruo. 1895 m. jis nutapė garsiausią savo kūrybos vėlyvojo laikotarpio paveikslą „Jupiteris ir Semelė“. Gustavas Moro mirė 1898 m. balandžio 18 d. Paryžiuje, palaidotas Monmartro kapinėse. Jo name La Rošfuko gatvėje Paryžiuje įkurtas G. Moro muziejus, atidarytas 1903 m. ir turintis Prancūzijos nacionalinio statusą. G. Moro paliko daugiau nei 8000 kūrinių. Dailininkas geriausiai žinomas erotizuotais paveikslais mitologinių ir religinių istorijų motyvais.

Darbų galerija redaguoti

Nuorodos redaguoti

 

Šaltiniai redaguoti