Gumbelių (Maišymų) piliakalnis

Gumbelių (Maišymų) piliakalnis

Piliakalnio vaizdas nuo Maišymų kaimo
Gumbelių (Maišymų) piliakalnis
Gumbelių (Maišymų) piliakalnis
Koordinatės
54°18′30.3″ š. pl. 23°27′12.6″ r. ilg. / 54.308417°š. pl. 23.453500°r. ilg. / 54.308417; 23.453500
Vieta Lazdijų rajonas
Seniūnija Šeštokų seniūnija
Aukštis 7–20 m
Plotas 4,99 ha
Naudotas I tūkst.II tūkst. pr.
Žvalgytas 1954, 1965, 1989 m.
Tirtas 2001 m.
Registro Nr. 5307 / AR589

Gumbelių piliakalnis, kitaip – Maišymų piliakalnis (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas 5387, senasis kultūros paminklų sąrašo Nr. AR589) – piliakalnis šiaurės vakarinėje Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Gumbelių kaime (Šeštokų seniūnija), Krokšliaravio dešiniajame krante.

Pasiekiamas iš kelio  134  LeipalingisLazdijaiKalvarija Rudaminos pasukus į dešinę, į kelią  2506  RudaminaŠeštokai , už 1,1 km pasukus keliu į dešinę rytų kryptimi Maišymų kaimo link, už 330 m prieš gyvenvietę, pasukus į kairę šiaurėn, pavažiavus 480 m iki sodybos – yra į šiaurės rytus nuo jos, kitapus Krokšliaravio upelio (Kirsnos kairiojo intako).

Piliakalnis

redaguoti
 
3D modelis

Įrengtas atskiros, apie 350 m ilgio šiaurės – pietų kryptimi ir 145–180 m pločio, apylinkėje dominuojančios kalvos pietiniame krašte, kiek primenantis nupjautą kūgį. Vakarinis šlaitas aukščiausias – daugiau kaip 20 m, o kiti – 7–9 m aukščio. Nuolaidžiausias ir žemiausias – šiaurinis šlaitas. Viršutinėje dalyje šlaitai išlyginti, statesni. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 18 m ilgio ir 11 m pločio, apjuosta 0,6 m aukščio ir 7 m pločio pylimo. Jos pietinis kraštas kiek žemesnis. Pietiniame ir rytiniame šonuose, 1,5 m žemiau pylimo, yra 4 m pločio terasa.[1]

Apnaikintas arimų, šiuo metu dirvonuoja. Vakarinis ir rytinis šlaitai apaugę pavienėmis pušimis. Šiauriniame šlaite buvusi terasa sunaikinta.

Piliakalnis yra ties Gumbelių ir Maišymų kaimų riba, todėl archeologinėje literatūroje dažniausiai minimas Maišymų vardu.

1935 m. įrašytas į senovės paminklų sąrašą,[2] 1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (kodas AR-589),[3] 1992 m. įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.[4]

Teritorijos plotas – 4,99 ha

1954 m. ir 1965 m. žvalgė Istorijos institutas (ekspedicijų vadovai – Pranas Kulikauskas,[5] Adolfas Tautavičius[6]), 1989 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Eugenijus Ivanauskas[7]).

2001 m. Eugenijus Ivanauskas piliakalnyje ir papėdėje ištyrė 14 m² plotą, kuriame kultūrinio sluoksnio nerado.[8]

Datuojamas I tūkst.II tūkst. pr.

Aplinkiniai piliakalniai

  Lakinskų piliakalnis 15 km Būriškių piliakalnis 13 km Atesninkų piliakalnis 11 km  
Navininkų piliakalnis 14 km
     
     
     
Prelomčiškės piliakalnis 12 km
Elveriškės piliakalnis 2,5 km Rudaminos piliakalnis 3 km Verstaminų III piliakalnis 7,5 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Šaltiniai

redaguoti
  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. Piliakalniai. – Vilnius, Mintis, 1975. – T. 2. – P. 102, eil. Nr. 490
    Zenonas Baubonis, Gintautas Zabiela. Lietuvos piliakalniai. Atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 2. – P. 20–21
  2. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – B. 79. – L. 104 Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
  3. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 142, eil. Nr. 589
  4. „Piliakalnis, Gumbelių k., Šeštokų sen., Lazdijų r. sav“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2015-09-04.
  5. Pranas Kulikauskas. 1954 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Užnemunėje dienoraštis. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 25. – L. 35
  6. Adolfas Tautavičius. 1965 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Užnemunėje ataskaita. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 273. – L. 31–32
  7. Eugenijus Ivanauskas. 1989 metų MMT žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Lazdijų rajone ataskaita. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 1637
  8. Eugenijus Ivanauskas. Lazdijų rajono neaiškių archeologijos objektų 2001 m. žvalgymai ir žvalgomieji tyrimai. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 39, ap. 1, s. v. 922. – L. 11–12
  • Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. – Kaunas, 1928. – P. 177
  • Petras Tarasenka. Grodziska w łuku śródkowego Niemna na Litwie. – Rocznik Olsztyński. – Olsztyn, 1959. – T. 2. – Žemėl.

Nuorodos

redaguoti