Gulioniškė

Portal.svg
Gulioniškė
[[Vaizdas:|270px]]

Gulioniškė
Koordinatės 54°48′50″š. pl. 23°27′40″r. ilg. / 54.814°š. pl. 23.461°r. ilg. / 54.814; 23.461 (Gulioniškė)Koordinatės: 54°48′50″š. pl. 23°27′40″r. ilg. / 54.814°š. pl. 23.461°r. ilg. / 54.814; 23.461 (Gulioniškė)
Apskritis Marijampolės apskrities vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė Kazlų Rūdos savivaldybės vėliava Kazlų Rūdos savivaldybė
Seniūnija Kazlų Rūdos seniūnija
Gyventojų skaičius 6 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Guliõniškė

Gulioniškė – kaimas Kazlų Rūdos savivaldybėje, kiek į rytus nuo Višakio Rūdos. Pro kaimą teka Judrės upelis. Į rytus ir pietryčius nuo kaimo plyti Kazlų Rūdos miškai, kur sovietų okupacijos metais buvo pastatyti itin įslaptinti TSRS kariniai objektai – vieni svarbiausių „Kauno placdarmo“ objektų: aerodromas, pušų apsuptyje išlikusi sovietinių generolų vila (buvo įrengta erdvi valgykla, biliardinė, pirtis, nedidelis baseinas). 800 m nuo vilos buvo sunkiai aptinkama požeminė vadavietė (dar vadinama Brežnevo bunkeriu – iš viso 1000 m² ploto): ant paprastos kalvelės buvo daržinę primenančios kareivinės, o iš jų siauri ilgi laipteliai veda į požemį, kur temperatūra lygi žiemą ir vasarą. Bunkeryje, glūdinčiame 10 m po žeme, buvo įrengtos visos komunikacijos, veikė autonominiai elektros generatoriai, ventiliacijos sistemos ir palydovinis ryšys, karių (daugiausia – ryšininkų ir šifruotojų) gyvenamosios patalpos, valgykla. Bunkeryje buvo patalpa su bėgiais, iš kur į lauką būdavo išstumiama galinga ryšio antena, per kurią buvo galimas tiesioginis ryšys su Maskva.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2011 m.
1888 m.[2] 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
118 92 47 40 16 10 11 6


ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.