Grynakraujai jojamieji arkliai

Grynakraujai jojamieji arkliai
Sukūrimo vieta	Didžioji Britanija

Grynakraujai jojamieji arkliai – jojamųjų arklių veislė. Išvesti XVII a. pabaigoje XVIII a. pradžioje D. Britanijoje iš vietinių geriausių jojamųjų arklių veislių, sukryžmintų su arabų ir berberų veislių arkliais. Mišrūnai iš kartos į kartą buvo tobulinami sistemingu treniravimu, bandomosiosmis lenktynėmis ir selekcija pagal lenktynėse pasiektą greitį.

Grynakraujai jojamieji – greičiausi pasaulyje arkliai. Aukšti, trumpu liemeniu, nedidele galva, ilgu, plonu, tiesiu kalu, ilgu, aukštu gogu, trumpa, tiesia nugara, siaura, ilga krūtine, ilgomis plonomis kojomis be šepetėlių. Aukštis ties gogu 160-165 cm, masė ~500 kg. Sarti, bėri, juodbėri, rečiau širmi, juodi.

Greitai bręsta. Prieauglis pradedamas treniruoti 1,5 metų amžiaus. Dvejų metų arklys jau gali dalyvauti lenktynėse. 1960 m. ketverių metų eržilas Indiženas Epsomo hipodrome (D. Britanija) pasiekė pasaulio rekordą (1000 m nubėgo per 53,6 s).

Grynakraujai jojamieji veisiami visame pasaulyje. Buvo naudojami Amerikos ristūnams, trakėnams, Hanoverio, Budiono, Kustanajaus arkliams išvesti. JAV yra ~50 000, D. Britanijoje ~ 12-15 tūkst., Prancūzijoje ~ 6-7 tūkstančius. Vokietijoje, Italijoje yra po 1-2 tūkst. kumelių.

I Lietuvą grynakraujai jojamieji įvežti maždaug prieš 100 metų. Jų turėjo Vilniaus eržilų depas (įk. 1844), Žemaičių veislės arkliams auginti draugija (įs. 1881), Kėdainių žirgynas (įst. 1935). Ypatingų rezultatų veisiant šiuos žirgus Rusijos imperijoje buvo pasiekęs grafas Zubovas iš Kauno gubernijos. 1910 m per Visos Rusijos parodą jo grynakraujai jojamieji pelnė aukščiausią apdovanojimą., Per II pasaulinį karą grynakraujų jojamųjų neliko. Po jo buvo vėl įvežta 1957 m. Auginami Vilniaus, Sudavijos, „Nemuno“ žirgynuose. Juose laikoma ~120-150 įv. amžiaus arklių. Naudojami lenktynėms, sportui, trakėnų ir Hanoverio arklių veislėms gerinti.