Gruntinis kelias
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Gruntinis kelias (dar vadinamas gruntkeliu) – kelias, neturintis tvirtos dangos (asfaltbetonio, betono, žvyro).[1] Paprastai tai būna vietinės reikšmės keliai, einantys per miškus, skirti privažiavimui prie sodybų, vandens telkinių, gamtinių, archeologinių paminklų, kartais gali jungti nedidelius kaimus. Skurdesnėse šalyse gruntiniai keliai neretai jungia ir stambias gyvenvietes, miestus.
Dėl tvirtos dangos nebuvimo gruntiniai keliai pasikeitus meteorologinėms sąlygoms (pvz., prasidėjus lietui) gali tapti sunkiai pravažiuojami lengvaisiais automobiliais. Daug gruntinių kelių tinkami važiuoti tik dalį metų – žiemą rečiau naudojami gruntiniai keliai užpustomi, o pavasarį ar vėlyvą rudenį sunkiai pravažiuojami dėl patižusios kelio dangos. Tokiais keliais tada gali pravažiuoti tik sunkvežimiai, traktoriai, padidinto pravažumo lengvieji automobiliai.
-
Miško keliukas Vengrijoje
-
Gruntinis kelias per pievas Rusijoje
-
Gruntinis kelias Brazilijoje
Taip pat skaitykite
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Gruntkelis(parengė Linas Vidugiris). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-10-09).