Griezė (latv. Grieze) – kaimas pietų Latvijoje, prie pat sienos su Lietuva. Išsidėstęs 9,8 km į rytus nuo valsčiaus centro Ežerės ir 43,3 km nuo Savivaldybės centro Saldaus. Stovi ant Pestylės upelio (latv. Pestīle) kranto, netoli Ventos upės ir pasiekiamas automobilių keliu V1165 Mauriai–Andzinas.

Griezė
latv. Grieze
Atstatomas bažnyčios bokštas (2017 m.)
Griezė
Griezė
56°25′15″ š. pl. 22°15′32″ r. ilg. / 56.42083°š. pl. 22.25889°r. ilg. / 56.42083; 22.25889 (Griezė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Latvijos vėliava Latvija
Istorinis regionas Kuržemė Kuržemė
Savivaldybė Saldaus savivaldybė
Valsčius Ežerės valsčius
Gyventojų (2005) 95
Pašto kodas LV-3896
Išlikę poliai Ventoje (spėjamo tilto vieta). Vakarinis krantas priklauso Lietuvai, rytinis – Latvijai; tolumoje matosi Vadaksties žiotys.

Istorija redaguoti

XIX a. kaimas pamažu transformavosi į miestelį. Veikė liuteronų bažnyčia, netoliese stovėjo smuklė, iki 1919 m. garsėjo vykstantys turgūs. Apylinkėje Griezė buvo žinoma 1838 m. atidaryta Marijos pradine mokykla. Nors 1890 m. ji buvo prijungta prie mokyklos Zanėje, bet iki šiol atsimenama ir kaimas kartais įvardijimas kaip Marijos pradine mokykla (latv. Marijas pamatskola).

Kitas Ventos krantas priklausė Lietuvai, jame buvo iškilusi Griežės evangelikų reformatų bažnyčia, išsistatęs Griežės dvaras (dar buvo vadinamas Lenkų Grieze (latv. Polgrieze) arba Anapole). Patekti į jį buvo galima keltu, iki šiol šioje vietoje upėje iškilę mediniai poliai leidžia spėti, kad kažkada būta ir tilto.

Evangelikų liuteronų bažnyčia redaguoti

Iškilusi du šimtus metrų nuo valstybinės sienos su Lietuva, kiek šiauriau nuo Vadaksties ir Ventos santakos, pastarosios upės dešiniajame krante. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje atsirado dar XVI a. Kuršo hercogo Gothardo Ketlerio įsakymu. Dabartinis raudonų plytų tinkuotas pastatas išmūrytas ir pašventintas 1769 m. Šalia plyti kapinės, kuriose buvo laidojami vietos dvarų savininkų Ketlerių giminės palaikai. Toje pačioje teritorijoje įrengti Šiaurės kare kritusių švedų kapai.

1773 m. dvarininkas Francas fon Ketleris padovanojo bažnyčiai vargonus (atnaujinti 1931 m.). 1845 m. visą Ežerės kraštą (Ežerė, Pampaliai, Rengė) nupirko Peterburgo milijonierius Liudvikas fon Štiglicas, jis bažnyčią suremontavo. Remonto metu langų apvadai, panaudojant sgrafito technologiją, buvo išpuošti originaliais ornamentais. Tikinčiųjų reikmėms pastatyti dviejų šimtų sėdimų vietų suolai. 1888 m. šventovėje krikštytas mažeikietis Karlis Zalė, vėliau tapęs garsiu Latvijos skulptoriumi.

Pirmojo pasaulinio karo metu apylinkėje vyko mūšiai, prie bažnyčios buvo laidojami žuvę vokiečių kariai. Kitame pasauliniame kare – Antrajame – nuo artilerijos apšaudymų nukentėjo bokštas, 1945 m. vasarą netoliese buvo įrengta belaisvių stovykla, tuo metu itin nukentėjo šventovės vidaus įranga. 1950 m. įvyko paskutinės pamaldos ir bažnyčia buvo uždaryta. 1979–1981 m. vasaromis pievose prie Ventos buvo organizuojamos krikščioniško jaunimo pogrindinės stovyklos (vadovas – Nigrandės klebonas Aivars Beimanis).

Apleista šventovė išstovėjo iki XX a. pab., kol 1992 m. atsikūrė parapija. Buvo šaukiamos talkos šventoriui, kapinėms ir, žinoma, bažnyčiai tvarkyti, kuri tuo metu jau stovėjo be stogo ir buvo avarinės būklės. Atstatymo darbai iki šiol nebaigti, bet nereguliarios pamaldos jau vyksta.

Žymūs žmonės redaguoti

  • Baronas Francas fon Bistramas (vok. Franz Alexander Gotthard von Bistram) (1854–1908) iš Griezės – kraštotyrininkas, Kuršo literatūros ir dailės draugijos narys, Kuršo provincijos muziejaus bendradarbis.

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti