Gregorius Radvenis
| Gregorius Radvenis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1903 m. lapkričio 11 d. Parausių dvaras, Bartninkų valsčius |
| Mirė | 1989 m. gruodžio 26 d. (86 metai) Los Andželas, JAV |
| Sutuoktinis (-ė) | Janina |
| Vaikai | Egidijus Neris, Vytautas Eugenijus |
| Veikla | karo aviacijos lakūnas, sklandytojas |
Gregorius Radvenis (Heidrikis) (1903 m. lapkričio 11 d. Parausių dvaras, Bartninkų valsčius, Vilkaviškio apskritis – 1989 m. gruodžio 26 d. Los Andželas, Kalifornija, JAV) – Lietuvos karo aviacijos kapitonas, eskadrilių vadovas, Karo aviacijos dirbtuvių viršininkas, sklandymo mokyklos vedėjas ir instruktorius.[1]
Biografija redaguoti
1920 m. lapkričio 22 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, kur buvo paskirtas karo aviacijos mechaniku.[2] 1923 m. gegužės 9 d. įstojo į mokinių lakūnų grupę. 1923 m. mėgindamas karo lėktuvą „Friedrichshafen G.III“ su pilotu Antanu Gustaičiu ir keturiais kitais lakūnais pateko į avariją, buvo sužeistas.
1925 m. birželio 30 d. baigė aviacijos kursus, rugpjūčio 1 d. paaukštintas į jaunesniojo puskarininkio laipsnį. 1925 m. rugsėjo 21 d. prie Vilniaus turėjo nenumatytai nusileisti, pateko į lenkų nelaisvę, tačiau po metų pabėgo iš lenkų Modlino tvirtovės ir grįžo į aviacijos tarnybą. 1927 m. gruodžio 1 d. baigė aukšto pilotavimo apmokymą ir įgijo II eilės lakūno vardą. 1930 m. lapkričio 23 d. baigė aviacijos karininkų kursus, jam buvo suteiktas aviacijos jaunesniojo leitenanto laipsnis.
1931 m. išėjęs atostogų nuvyko į Rasytę Kuršių nerijoje, kur spalio 21 d. baigė vokiečių sklandymo mokyklą ir tapo pirmuoju kvalifikuotu C kategorijos sklandytoju Lietuvoje. 1932 m. sklandymo instruktorius Pažaislio sklandymo mokykloje. 1933 m. rugpjūčio 30 d. išleistas iš tarnybos dviem mėnesiams bendradarbiauti su Lietuvos aeroklubu. Čia jį pakvietė vadovauti kuriamai Nidos sklandymo mokyklai. 1933 m. rugpjūčio 30 d. sklandytuvu „Sakalas“ pasiekė pirmąjį Lietuvos sklandymo rekordą, išsilaikydamas ore 3 val ir 10 min. 1934 m. birželio 26 d. G. Radvenis savo rekordą pagerino iki 5 val. 15 min.[3]
Tęsiant aviacijos tarnybą jam teko eiti eskadrilių technikos karininko ir eskadrilių vado pareigas, taip pat Zoknių aviacijos bazės (Zoknių aerodromas) dirbtuvių ir autogaražo viršininko pareigas bei atlikti įvairias specialias užduotis. 1933 m. paaukštintas į aviacijos leitenanto laipsnį, 1936 m. į kapitono laipsnį. 1937 m. komandiruotas į Angliją prižiūrėti užsakytų lėktuvų gamybos. 1938 m. nusiųstas į Paryžių aplankyti tarptautinę aviacijos parodą.
1937 m. balandžio 15 d. vedė Janiną M. 1939 m. vasario 7 d. gimė jo pirmasis sūnus Egidijus Neris.
1940 m. liepos mėn. paleistas į aviacijos karininkų atsargą. Pagal Lietuvos Respublikos karo aviacijos III grupės vado liudijimą, jis tarp 1923 m. gegužės 16 d. ir 1940 m. liepos 29 d. atliko 2468 skridimus, ore išbuvo 1482 valandas ir 15 minučių.
II pasaulinio karo metu tarnavo vokiečių aviacijoje sovietų fronte, lėktuvų mechaniko pareigose. Artėjant antrajai sovietų okupacijai pasitraukė į Vokietiją. 1946 m. su šeima atsidūrė karo pabėgėlių stovykloje Hanau, Vakarų Vokietijoje. Ten gimė antrasis sūnus Vytautas Eugenijus. 1952 m. išvyko į JAV, apsistojo Los Andžele. Čia dirbo lėktuvų dalių fabrike. Dalyvavo Lietuvių bendruomenės kultūrinėje ir karininkų Ramovės veikloje. Visą gyvenimą didžiavosi savo darbais Lietuvai ir laukė jos Nepriklausomybės atgavimo. Ypatingai didžiavosi „Plieno sparnų“ žymeniu, kuris išlietas ir jo antkapio lentoje.
Įvertinimas redaguoti
- 1928 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, Nr. 1110
- 1928 m. 10 metų Nepriklausomybės medalis, Nr. 20004
- 1931 m. „Plieno sparnų“ garbės ženklas, Aviacijai įsak. 50, Nr. 2
- 1936 m. D.L.K. Gedimino V laipsnio ordinas, Resp. Prez. aktas Nr. 401