Graužiškės

Gráužiškės ^[2] (blrs. Граўжышкі, rus. Граужишки) – kaimas Baltarusijoje, prie kelio Lyda – Dieveniškės – Ašmena, 13 km į pietvakarius nuo Ašmenos, 50 km į pietryčius nuo Vilniaus, prie Ašmenos dešiniojo intako Graužės upelio. Apylinkės ir kolūkio centras. Yra Graužiškių vidurinė mokykla, ligoninė, paštas, vaistinė.

Graužiškės blrs. Граўжышкі, rus. Граужишки
Graužiškių bažnyčia

Graužiškės 54°19′52″š. pl. 25°50′24″r. ilg. / 54.331°š. pl. 25.840°r. ilg. / 54.331; 25.840 (Graužiškės)Koordinatės: 54°19′52″š. pl. 25°50′24″r. ilg. / 54.331°š. pl. 25.840°r. ilg. / 54.331; 25.840 (Graužiškės)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Gardino sritis
Rajonas	Ašmenos rajonas

Įkūrimo data	1518 m.

Gyventojų (2009^[1])	427

Vikiteka	Graužiškės

Etimologija redaguoti

Kai kurie metraščiai teigia, kad šiose vietose Naugarduko kunigaikščio Erdvilo kariuomenės vadas Grauža pastatydino pilį.^[3] Tokiu atveju tai būtų asmenvardinis vietovardis.

Istorija redaguoti

Graužiškės minimos nuo XIII a. Iki 1795 m. priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai, vėliau Rusijos imperijai, 1920–1939 m. Lenkijai, nuo 1939 m. priklauso Baltarusijai. Apie 1495 m. pastatyta pirmoji Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, manoma, apgriauta XVII a. viduryje per Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos karą su Rusija, vėliau atstatyta. 1503 m. Graužiškių dvaro savininkas M. Butrimas bažnyčiai davė žemės ir baudžiauninkų, 1510 m. ir 1557 m. fundacija išplėsta.

1518 m. įkurtas Graužiškių miestelis. Nuo XVIII a. veikė parapinė mokykla. XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje pastatyta Graužiškių Šv. Jurgio bažnyčia. 1880 m. buvo 230 gyventojų, vyko kasmetinė mugė. XIX a. buvo miestelis ir dvaras Ašmenos apskrities Graužiškių valsčiuje.^[4]

1944 m. gegužės mėn. ties Graužiškėmis įvyko Vietinės rinktinės susirėmimas su Armijos Krajovos daliniu.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1566–1795 m.	Ašmenos apskritis, Vilniaus vaivadija
1795–1796 m.	Ašmenos apskritis, Vilniaus gubernija
1796–1801 m.	Ašmenos apskritis, Lietuvos gubernija
1801–1915 m.	Ašmenos apskritis, Vilniaus gubernija
1920–1939 m.	Vilniaus vaivadija, Lenkija
nuo 1940 m.	Ašmenos rajonas

Riomerių dvaras XX a. pr.
Išorinis bažnyčios vaizdas (1930 m.)
Bažnyčios interjeras (1930 m.)

Lietuviai redaguoti

Iki XIX a. vidurio Graužiškės priklausė ištisiniam lietuvių kalbos plotui.^[5] XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje vietos gyventojai sparčiai gudėjo, lietuviškai dar kalbėjo dvaro kumečiai, smulkieji bajorai ir vienkiemių gyventojai.^[6]

Šaltiniai redaguoti

↑ Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласць – pop-stat.mashke.org.
↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Kęstutis Vaškelis. Turisto atlasas. – Vilnius, Mintis, 1994. // psl. 173
↑ Graużyszki (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 799 psl. (lenk.)
↑ Graužiškės. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 520
↑ Aloyzas Vidugiris. Graužiškės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 109 psl.

[1] Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласць – pop-stat.mashke.org.

[2] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[3] Kęstutis Vaškelis. Turisto atlasas. – Vilnius, Mintis, 1994. // psl. 173

[4] Graużyszki (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 799 psl. (lenk.)

[5] Graužiškės. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 520

[6] Aloyzas Vidugiris. Graužiškės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 109 psl.

[2]

[1]

[3]

[4]

[5]

[6]