Graužiškės
Graužiškės blrs. Граўжышкі, rus. Граужишки | |
---|---|
Bažnyčia | |
Laiko juosta: (UTC+3) | |
Valstybė | ![]() |
Sritis | ![]() |
Rajonas | Ašmenos rajonas |
Įkūrimo data | 1518 |
Gyventojų | 427 |
![]() |
Graužiškės |
Graužiškės – miestelis Baltarusijoje, prie kelio Lyda – Dieveniškės – Ašmena, 13 km į pietvakarius nuo Ašmenos, apie 50 km į pietryčius nuo Vilniaus, Ašmenos rajonas, prie Ašmenos dešiniojo intako Graužės upelio. Apylinkės ir kolūkio centras.
IstorijaKeisti
Graužiškės minimos nuo XIII a. Iki 1795 m. priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai, vėliau Rusijos imperijai, 1920–1939 m. Lenkijai, nuo 1939 m. priklauso Baltarusijai. Apie 1495 m. pastatyta pirmoji Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, manoma, apgriauta XVII a. viduryje per Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos karą su Rusija, vėliau atstatyta. 1503 m. Graužiškių dvaro savininkas M. Butrimas bažnyčiai davė žemės ir baudžiauninkų, 1510 m. ir 1557 m. fundacija išplėsta.
1518 m. įkurtas Graužiškių miestelis. Nuo XVIII a. veikė parapinė mokykla. XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje pastatyta Graužiškių Šv. Jurgio bažnyčia. 1880 m. buvo 230 gyventojų, vyko kasmetinė mugė. 1944 m. gegužės mėn. ties Graužiškėmis įvyko Vietinės rinktinės susirėmimas su Armijos Krajovos daliniu.
Yra Graužiškių vidurinė mokykla, ligoninė, paštas, vaistinė.
Istorinių vaizdų galerijaKeisti
LietuviaiKeisti
Iki XIX a. vidurio Graužiškės priklausė ištisiniam lietuvių kalbos plotui. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje vietos gyventojai sparčiai gudėjo, lietuviškai dar kalbėjo dvaro kumečiai, smulkieji bajorai ir vienkiemių gyventojai.[2]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
1566–1795 m. | Ašmenos apskritis, Vilniaus vaivadija |
1795–1796 m. | Ašmenos apskritis, Vilniaus gubernija |
1796–1801 m. | Ašmenos apskritis, Lietuvos gubernija |
1801–1915 m. | Ašmenos apskritis, Vilniaus gubernija |
1920–1939 m. | Vilniaus vaivadija, Lenkija |
nuo 1940 m. | Ašmenos rajonas |
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ http://pop-stat.mashke.org/belarus-census/hrodzienskaja.htm
- ↑ Aloyzas Vidugiris. Graužiškės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 109 psl.