Granadinis kiškis
| Lepus granatensis | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Lepus granatensis | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Lepus granatensis Rosenhauer, 1856 |
Granadinis kiškis, arba Iberinis kiškis (Lepus granatensis) – kiškinių šeimos žinduolis, aptinkamas Pirėnų pusiasalio šalyse: Ispanijoje, Portugalijoje ir Andoroje.
Fizinės savybės redaguoti
Granadinis kiškis panašus į kitus Europoje bei Šiaurės Amerikoje gyvenančius savo gentainius. Ausų ilgis – apie 10 cm. Kūno ilgis – nuo 60 iki 75 cm. Pilvas baltas, nugara ir kitos kūno dalys gali būti įvairių spalvų: rudos, rausvai rudos arba pilkos. Snukutis trumpas ir platus.
Buveinė redaguoti
Įsikuria miškuose, krūmynuose, pievose bei ganyklose.
Granadiniai kiškiai dažni šiauriniuose Iberijos kalnų šlaituose, kur klimatas šiek tiek švelnesnis nei kitose aukštikalnių vietovėse. Pietinių Iberijos kalnų šlaituose šių kiškių irgi pasitaiko, bet nėra gausu. Greičiausiai žvėreliams sunku pakelti ilgas sausras ir atšiaurias žiemas. Be to, pietiniuose šlaituose sunkiau rasti dirbamų laukų, kuriuose lengviau prasimaitinti.
Dauginimasis redaguoti
Dauginasi pavasarį. Kiškiukai gimsta jau apžėlę kailiu, nėra akli. Per sezoną patelė išveda bent keturias vadas, bet šis skaičius gali būti ir didesnis. Patelės nekasa urvų – jauniklius atsiveda tiesiog negiliose įdubose.
Mityba redaguoti
Kaip ir kiti jų gentainiai, granadiniai kiškiai minta augaliniu maistu. Maitinasi pasėlių laukuose bei vynuogynuose. Skabo lapus, gėlių pumpurus, žiemą minta medžių žieve bei šakelėmis.
Priešai redaguoti
Granadiniams kiškiams išnykimas negresia, nors kai kuriose regiono salose (pavyzdžiui, Maljorkoje) jų pastebimai mažėja. Šiuos kiškius medžioja kojotai, vilkai, lapės bei katės.