Gramo dažymas

Gramo metodas (dažymas Gramo būdu) – tai bandymuose naudojamas bakterijų atskyrimo į dvi grupes būdas. Pagal chemines ir fizines bakterijų ląstelių sienelių savybes atskiriamos gram - teigiamų ir gram - neigiamų bakterijų grupės. Būdą 1884 m. išrado danų mokslinkas Hansas Kristianas Gramas (Hans Christian Gram, 18531938), bandymuose su Streptococcus pneumoniae ir Klebsiella pneumoniae bakterijomis.

Gramo dažymo rezultatas, gram-teigiamos Bacillus anthracis violetinės lazdelės matomos tarp baltųjų kraujo kūnelių.

Dažymo procesasKeisti

Pradžioje mėginėlis nudažomas kristaliniu violetu (arba kitu baziniu dažu), vėliau praplaunamas vandeniu ir pridedama Gramo jodo reagento (jodo tirpalas sutvirtina dažus bakterijų ląstelių sienelėse); vėl praplaunamas vandeniu ir paskui organiniu tirpikliu, etanoliu arba acetonu. Gram - teigiamos bakterijos išlaiko pirminę dažo spalvą, o gram - neigiamos jos netenka. Tada papildoma antruoju dažu (naudojamas safraninas, Gram fuksinas), praplaunama ir pagal spalvas sprendžiama: gram - teigiamos bakterijos išlaiko pradinio nudažymo spalvas ir neįsisavina antrojo dažo, todėl atrodo tamsiai violetinės. Jei bakterijos yra gram - neigiamos, jos bus nusidažiusios antrąja, rožine spalva.

Šiame procese svarbiausia, kad gram - teigiamos ir gram - neigiamos bakterijos skirtingai reaguoja į dažus nuplaunantį skystį, nes gram - teigiamas bakterijas dengiančiame peptidoglikano sluoksnyje vyksta dehidratacija ir kristalinis violetas „įstringa“ ląstelėje, o gram - neigiamose bakterijose skystis pradžioje ištirpdo riebalų sluoksnį, o plonas toliau sekantis peptidoglikano sluoksnis nėra pajėgus sulaikyti dažus.

PanaudojimasKeisti

  • Tyrimuose: Gramo dažymas yra plačiai naudojamas bakteriologijos tyrimų laboratorijose ir yra laikomas ypač naudingu.
  • Medicinoje: Gramo dažymas taikomas kūno skysčiams arba biopsijos atveju, įtariant infekciją. Paprastai (su išimtimis) gram - neigiamų bakterijų infekcijos būna labiau pavojingos žmogaus organizmui, nes jos dažnai būna su antigenus paslepiančiomis gleivių kapsulėmis arba drebutiniame apvalkale, dėl ko organizmas sunkiau atpažįsta svetimas medžiagas. Be to, gram - neigiamos bakterijos savo išorinėse membranose turi endotoksiško lipopolisacharido, kuris sustiprina uždegimą ir gali sukelti septinį šoką. Gram - teigiamų bakterijų infekcijos paprastai yra silpnesnės, nes žmogaus organizmas pagamina fermentą lizocimą, kuris atakuoja atvirą gram - teigiamų bakterijų peptidoglikano sluoksnį (žmogaus kūne peptidoglikano nėra). Gram - teigiamos bakterijos taip pat mažiau atsparesnės tokiems antibiotikams, kaip penicilinas.

Prie išimčių priskiriamos gram - teigiamos tuberkuliozę sukeliančios bakterijos, pvz., Mycobacterium tuberculosis. Tokias bakterijas yra sudėtinga nustatyti ir gydyti, tam naudojami Ziehl Neelsen ar Kinyoun dažymo metodai.

Taip pat skaitykiteKeisti