Grafų teorija
Grafų teorija – matematikos šaka, tirianti grafų, kuriuos sudaro viršūnės su jas jungiančiais lankais, savybes ir jų taikymą.[1] Grafas yra sudarytas iš lankais (briaunomis) sujungtų viršūnių.
Jei grafo briaunos turi kryptį, tai orientuotas grafas. Jei grafas turi tik vieną viršūnę ir nei vienos briaunos, tai trivialus grafas. Grafas be briaunų – tuščias grafas, o be viršūnių ir be briaunų – nulinis grafas.
Istorija
redaguotiL. Oilerio straipsnis apie septynis Karaliaučiaus tiltus laikomas pirmuoju grafų teorijos straipsniu.
Specialūs grafų atvejai
redaguotiYra kelios rūšys specifinių grafų, pasižyminčių savitomis savybėmis:
- Pilnasis grafas – grafas, kurio kiekviena viršūnė sujungta su kiekviena kita.
- Medis – grafas, tarp kurio bet kurių dviejų viršūnių egzistuoja lygiai vienas kelias.
- Plokščiasis grafas – grafą, kurį plokštumoje galima pavaizduoti taip, kad briaunos nesikirstų.
Uždaviniai bei problemos
redaguotiPopuliariausi uždaviniai bei problemos, sprendžiamos grafų teorijos:
- Grafo nuspalvinimo uždavinys
- Kelio paieška:
- Grafų panašumo uždaviniai
Šaltiniai
redaguoti- ↑ grafų teorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-02-04).