Gražina Drėmaitė
| Gražina Drėmaitė | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1936 m. spalio 8 d. Vilnius |
| Tėvas | Vladas Drėma |
| Motina | Jadvyga Drėmienė |
| Vaikai | Rasa, Mykolas |
| Veikla | restauratorė, chemikė, visuomenės veikėja |
| Alma mater | 1962 m. Vilniaus universitetas |
 Vikiteka |
Gražina Drėmaitė |
Gražina Drėmaitė (g. 1936 m. spalio 8 d. Vilniuje) – Lietuvos grafikos restauratorė, chemikė, visuomenės veikėja.
Biografija redaguoti
1954 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. 1957–1995 m. dirbo Lietuvos dailės muziejuje grafikos ir tapybos restauratore, grafikos restauravimo skyriaus vedėja. 1958 m. Maskvoje baigė I. Grabario restauravimo mokyklą, įgijo temperinės ir aliejinės tapybos restauratoriaus diplomą. 1959 m. stažavosi Varšuvoje (Lenkija). 1962 m. baigė Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą, chemikė analitikė, apgynė diplominį darbą apie popieriaus restauravimą. Restauravo Lietuvos muziejų eksponatus, daugiausiai popierinius. 2000 m. suteikta restauratorės ekspertės kvalifikacija.
1995–1999 ir 2001–2003 m. Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkė, 1999–2001 m. pirmininko pavaduotoja.[1][2] Nuo 2009 m. Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė.[3]
Tėvas sovietmečiu 1940 m. dalyvavo „Agitpropo“ veikloje. 1940–1941 m. LTSR švietimo liaudies komisariato inspektorius.
1990 m. su kitais įkūrė Lietuvos restauratorių sąjungą, iki 1996 m. jos pirmininkė. Parengė keliasdešimt popieriaus restauravimo specialistų lietuvių ir užsieniečių. Vilniuje (1968, 1977, 1984 ir 1993 m.), Maskvoje (1977 m.), Rygoje (1978 ir 1987 m.) bei Taline (1981 ir 1990 m.) surengė grupines Lietuvos dailės muziejaus restauravimo centre restauruotų kūrinių parodas, sudarė jų katalogus.[4] Kartu su Lenkijos restauratoriais ir kitais specialistais 2001 m. surengė konferenciją „Lietuvos dvarai – praeitis, dabartis ir ateitis“, 2002 m. – seminarą „Kultūros paveldo apsauga karo ir ekstremalių situacijų atvejais“ ir 2003 m. – konferenciją „Gynybinis paveldas Lietuvoje“.[5]
2000 m. ir 2004 m. nesėkmingai kandidatavo savivaldybių tarybų rinkimuose bei rinkimuose į LR Seimą.[6][7][8]
Bibliografija redaguoti
- Iš Lietuvos teatro istorijos šaltinių, 1761–1853 / Vladas Drėma; sud. Gražina Drėmaitė, Helmutas Šabasevičius. – Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2007. – 326 p. – ISBN 978-9986-638-88-9
Įvertinimas redaguoti
- 1998 m. Lenkijos ordino Kavalieriaus kryžius (Krzyż kawalerski)
- 2001 m. Lenkijos ordino Karininko kryžius (Krzyż oficerski)
- 2006 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius [9]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=22600
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=128668
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=348122
- ↑ Gražina Drėmaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=6824
- ↑ http://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/n/rinkimai/20000319/kandvl.htm-90017.htm
- ↑ http://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/n/rinkimai/20001008/kandvl.htm-153238.htm
- ↑ http://www3.lrs.lt/rinkimai/2004/seimas/kandidatai/kand_anketa_l_295597.htm Archyvuota kopija 2008-01-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=294263