Atverti pagrindinį meniu

Gražina Daunoravičienė (g. 1955 m. birželio 14 d. Vilniuje) – Lietuvos muzikologė, humanitarinių mokslų daktarė, Vyriausybės kultūros ir meno premijos lauretė.

BiografijaKeisti

Skulptoriaus L. Žuklio duktė. 1978 m. baigė Lietuvos konservatorijos J. Gaudrimo klasę. 1990 m. apgynė disertaciją „Muzikos žanras ir žanrų sąveikos problema šiuolaikinėje muzikoje“, menotyros kandidatė.[1]

19781980 m. dirbo Lietuvos televizijos Muzikos redakcijoje. Nuo 1979 m. Lietuvos konservatorijos (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) dėstytoja, nuo 1993 m. docentė, 19982003 m. Muzikos teorijos katedros vedėja. 1987–1989 m. gyveno Alžyre, Tiareto mieste.

19831984 m. ir 19891990 m. stažavo Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje pas J. Cholopovą. 1993 m. baigė muzikos analizės specialųjį kursą Mocarteumo Vasaros akademijos kursuose Zalcburge, 1996 m. stažavo, dirbo mokslinį ir pedagoginį darbą Vokietijoje, 2002 m. stažavo Oksfordo universiteto Muzikologijos fakultete.

Mokslinė veiklaKeisti

Tiria muzikos žanrų (genotipų) bei muzikos formos teorijos klausimus XX a. muzikoje, kompozicinių technikų tendencijas šiuolaikinėje lietuvių muzikoje. Paskelbė mokslinių darbų Lietuvoje ir užsienyje. Jos iniciatyva pradėta leisti žurnalas „Lietuvos muzikologija“, knygų serija apie šiuolaikinius lietuvių kompozitorius.[2]

BibliografijaKeisti

  • Feliksas Bajoras: Viskas yra muzika, sudarytoja, 2002 m.
  • Muzikos kalba: Viduramžiai – Renesansas. I dalis, sudarytoja ir mokslinė redaktorė, Vilnius, Mokslų akademijos leidykla, 2003 m.
  • Muzikos kalba: Barokas. II dalis. Studijų vadovas, 2008 m.

ŠaltiniaiKeisti

  1. GRAŽINA DAUNORAVIČIENĖ
  2. Gražina Daunoravičienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 535 psl.