Gražina Brašiškytė

Gražina Brašiškytė (g. 1920 m. spalio 19 d. Šiauliuose – m. 1983 m. gegužės 10 d. Maskvoje) – pirmoji Lietuvos profesionali dailininkė-statytoja, laikoma viena svarbiausių lietuviškos animacijos kūrėjų. 1949–1981 m. dirbo studijoje „Sojuzmultfilm“, kur sukūrė 24 animacinius filmus.

Biografija

Gimė 1920 m. Šiauliuose, kur baigė gimnaziją. 1937 m. įstojo į Kauno meno mokyklą. Prasidėjus II pasauliniam karui, su šeima atsidūrė Almatoje, kur įstojo į laikinai iš Maskvos išsikėlusio Kinematografijos instituto meno fakulteto Multiplikacijos skyrių. 1948 m. baigė šiuos mokslus jau Maskvoje. Grįžusi į Lietuvą nesulaukė palaikymo, tad vėl išvyko į Maskvą. Čia ją priėmė „Sojuzmultfilm“ studija, kurioje G. Brašiškytė kelerius metus dirbo dailininko-statytojo asistente, kartu su kūrybine komanda kūrė animacinius filmus: „Raudonoji gėlelė” (1952), „Drąsusis Pakas” (1954), „Auksinė antilopė” (1954) ir kt. 1955 m. debiutavo kaip dailininkė-statytoja filme „Užburtas berniukas” (pagal S. Lagerliof pasaką „Nilso kelionės”).

1959 m. su lietuvių komanda sukūrė filmą „Gintarinė pilis”, kur parodyta legenda Jūratė ir Kastytis. 1961 m. jos statytas filmas „Drakonas” (Pietryčių Azijos pasakų motyvais) Indijos tarptautiniame festivalyje buvo apdovanotas aukščiausiu – „Sidabrinio lotoso” – prizu. 1963 m. sukurtas filmas „Tarakonas” buvo įvertintas „Geriausio metų filmo” prizu (geriausias TSRS multiplikacinis filmas). Kasmet išleisdama po 1–2 filmus, G. Brašiškytė iš viso sukūrė 24 animacinius filmus: „Norų išsipildymas” (1957), „Tolimosios salos paslaptis” (1958), „Mes ieškome juodulio” (1969), „Pasaka ne pasaka” (1970) ir kt.

Nors aplinkybės vertė menininkę dirbti Rusijoje, ji visą gyvenimą nenutraukė ryšių su Lietuva ir kasmet joje lankydavosi. G. Brašiškytė pamėgo kūrinius, kuriems vaizdinės medžiagos reikėjo ieškoti muziejuose, parodose, senose knygose ir tiesiog gyvenime. Taip pat kūrė siužetus satyriniam kino žurnalui „Fitilis“. G. Brašiškytė, „Žinijos“ draugijos pakviesta, skaitė paskaitą apie animaciją, surengė susitikimą su žiūrovais. Dar kartą siūlė savo paslaugas tuometiniams LTSR kino studijos vadovams, tačiau pritarimo nesulaukė. Paklausta, kokią svajonę norėtų įgyvendinti, ji atsakė: „Norėčiau kurti lietuvišką multiplikaciją...“

Mirė 1983 m. Maskvoje.

Filmografija

• „Užburtas berniukas“ (1955)
• „Verlioka“ (1957)
• „Norų išsipildymas“ (1957)
• „Tolimosios salos paslaptis“ (1958)
• „Gintarinė pilis“ (1959)
• „Drakonas“ (1961)
• „Žalioji gyvatė“ (1962)
• „Tarakonas“ (1963)
• „Galima ir negalima“ (1964)
• „Sveikas, atomai!“ (1965)
• „Ar Jūs pirkote skėtį?“ (1965)
• „Pažįstami veidai“ (1966)
• „Šturmas“ (1967)
• „Jonvabalis Nr. 8“ (1968)
• „Mes ieškome juodulio“ (1969)
• „Pasaka ne pasaka“ (1970)
• „Svetimi pėdsakai“ (1971)
• „Didžioji svajonė“ (1972)
• „Novelės apie kosmosą“ (1973)
• „Ponis bėga ratu“ (1974)
• „Aš atsimenu...;)“ (1975)

Nuorodos

• Personalijų žodynas: Gražina Brašiškytė. Lietuvos intergali muziejų informacinė sistema, Limis.lt
• Gražina Brašiškytė: paroda „Gražina ir drakonas“. 2021-12-06, Lzs.lt
• Grazhina Brashishkite. Imdb.com