Grūšlaukės girininkija

Grūšlaukės girininkija yra Kretingos miškų urėdijos centrinėje dalyje, šiaurinėje Kretingos rajono savivaldybės ir pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Grūšlaukės–Salantų apylinkėse.

Apibūdinimas

Girininkija apima Kretingos rajono savivaldybės Darbėnų seniūnijos šiaurės rytinę, Imbarės seniūnijos šiaurės vakarinę dalį, Salantų seniūniją ir Skuodo rajono savivaldybės Skuodo seniūnijos pietinę dalį. Vakaruose ribojasi su Darbėnų ir Lenkimų girininkijomis, šiaurinėje dalyje su Skuodo girininkija, pietuose – Vaineikių girininkija, o rytuose – su Telšių miškų urėdija.

Valstybinės reikšmės miškų plotas – 2967 ha. Vyrauja eglynai – 58,4%. Pušynai sudaro 29%, beržynai – 9,5%, juodalksnynai – 2,2 %. Didžiausi yra Grūšlaukės pušynas, Ledžių, Peldinės, Butkinės, Taško, Pėtaraičių, Šatraminių, Lieknų, Narmantų, Juodupėnų ir Zapasnojaus miškai.

Girininkiją sudaro Grūšlaukės, Narmontų ir Juodupėnų eiguvos.

Dalis miškų patenka į Grūšlaukės (128,2 ha) ir Šauklių (16,5 ha) kraštovaizdžio draustinius, Erlos geomorfologinį draustinį (68,5 ha) ir Salantų regioninio parko apsauginę zoną (23,4 ha). Girininkijos miškuose išskirta 1 kertinė miško buveinė (0,726 ha), saugomos 2 vištvanagių, 1 sketsakalio ir 1 suopių lizdavietės, į Raudonąją knygą įrašytas eglinis lekanaktis, gervės, pilkosios meletos, juodosios meletos ir karvelio ulduko perimvietės, pilkųjų garnių kolonija.

Grūšlaukės pušyne, Peldinės, Ledžių ir Šatraminių miškuose išlikę Kardo rinktinės partizanų žeminių vietos. Ąžuolijos miške stovi kryžius Kardo rinktinės kūrėjo ir vado Kazio Kontrimo žuvimo vietoje.

Peldinės, Ledžių, Butkinės miškuose rengiamos komercinės medžioklės.

Istorija

Grūšlaukės girininkija įkurta 1920 m. buvusios grafų Tiškevičių valdų Grūšlaukės girininkijos bazėje. Senosios girininkijos administracinis centras 1914 m. buvo Mažonuose, o girininku dirbo Vaseris.

Nuo 1920m. girininkijos būstinė veikė Grūšlaukėje, vėliau – išparceliuoto Pesčių dvaro sodyboje Leliūnuose. Po karo persikėlė į Bimbalynę, tačiau 1946 m. jos pastatai sudegė, todėl būstinė buvo perkelta į Salantus. 1952 m. sausio 1 d. Grūšlaukės girininkija buvo panaikinta, o jos miškai perduoti Skuodo girininkijai. 1958 m. gegužės 1 d. girininkija atkurta, jos būstinė birželio 16 d. pradėjo veikti Grūšlaukėje.

Girininkijos administracinis pavaldumas

• 1920–1922 m. – Kretingos miškų urėdija
• 1922–1929 m. – Skuodo miškų urėdija
• 1930–1945 m. – Kretingos miškų urėdija
• 1945–1947 m. – Kretingos miško pramonės ūkis
• 1947–1949 m. – Klaipėdos miškų ūkis
• 1950–1951 m. – Kretingos miškų ūkis
• 1958–1967 m. – Kretingos miškų ūkis
• 1967–1990 m. – Kretingos miško pramonės ūkis
• nuo 1991 m. – Kretingos miškų urėdija

Girininkijos centras

• 1920–1928 m. – Grūšlaukė
• 1928–1945 m. – Leliūnai
• 1945–1946 m. – Bimbalynė
• 1946–1952 m. – Salantai
• nuo 1958 m. – Grūšlaukė

Girininkai

• 1920–1924 m. – Pranas Bakšys
• 1924–1926 m. – Evaldas Dornas
• 1926–1929 m. – Petras Paučera
• 1929–1944 m. – Augustinas Mažeika
• 1946 m. – Žičkus
• 1950 m. – Klemensas Laužikas
• 1950–1952 m. – Vilius Gerulis
• 1958–1963 m. – Jonas Paulauskas
• 1963 m. – Šarūnas Zigmantas Rekašius
• 1964–1971 m. – Romualdas Bajoras
• 1971–1995 m. – Kazys Žitkus
• 1995–1997 m. – Ričardas Kašėta
• 1997–2003 m. – Algirdas Rimgaila
• nuo 2003 m. – Igas Kripas

Šaltiniai

• Kretingos miškų urėdijai 90. – Klaipėda: Druka, 2009

Nuorodos

• Kretingos miškų urėdijos tinklalapis Archyvuota kopija 2011-10-25 iš Wayback Machine projekto.