Goslaras (vok. Goslar) – istorinis Vokietijos miestas Žemutinėje Saksonijoje, 40 km į pietus nuo Braunšveigo, 70 km į pietryčius nuo Hanoverio, įsikūręs Harco kalnų šiaurės vakarų pakraštyje. Goslaras – rajono centras, 2017 m. jame buvo 51,1 tūkst. gyventojų.

Goslaras
vok. Goslar
      
Miesto panorama
Goslaras
Goslaras
51°54′26″ š. pl. 10°25′48″ r. ilg. / 51.90722°š. pl. 10.43000°r. ilg. / 51.90722; 10.43000 (Goslaras)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė Žemutinė Saksonija Žemutinė Saksonija
Įkūrimo data 922 m.
Gyventojų (2017) 51 128
Plotas 163,71 km²
Tankumas (2017) 312 žm./km²
Altitudė 255 m
Pašto kodas 38640, 38642, 38644
Tel. kodas 05321, 05325
Tinklalapis www.goslar.de
Vikiteka Goslaras
Kirčiavimas Gòslaras [1]
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 623
Senamiesčio gatvė ir upelis

Šiandien Goslaras – eilinis provincijos miestas. XIXIII a. jame gyvavo didžiausia ir svarbiausia vokiečių imperatorių rezidencija – kaizerpfalcas. Šalia, Ramelsbergo kalne, yra kasyklos, kuriose daugiau kaip 1000 metų buvo kasamas sidabras ir kiti metalai. 1992 m. Goslaro senamiestis ir Ramelsbergo kasyklos buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą.

Istorija

redaguoti

Goslaras pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 922 m., kai karalius Henrikas I Paukštininkas Ramelsbergo prieigose įkūrė gyvenvietę. Goslaras ėmė augti pradėjus kasti anglį ir varį. Valdant imperatoriui Henrikui II centru tampa imperatorių viduramžių pilis, vėliau prie Henriko II pastatyta Dievo motinos koplyčia, neišlikusi XXI a. Valdant imperatoriui Henrikui III ir jo žmonai Agnesai prasidėjo miesto klestėjimas. Būtent šiuo laikotarpiu baigiami statyti ar pastatomi daugelis naujų akmens ir mūro pastatų, pvz., užbaigti imperatoriaus rūmai – kaizerpfalcas, pastatyta Goslaro katedra.

10811802 m. Goslaras turėjo laisvojo imperijos miesto statusą. Per Napoleono karus buvo aneksuotas Prūsijos.

Žinomi žmonės

redaguoti

Išnašos

redaguoti

Nuorodos

redaguoti
  Goslaras – kelionių gidai, susiję su straipsniu