Goldžio kompleksas

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius
(pažymėtas nuo 2020 m. lapkričio).

Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Goldžio kompleksas, arba Goldžio aparatas (lot. complexus golgiensis) – ląstelės vienmembranis organoidas. Atrado italas Kamilis Goldžis 1898 m., kurio garbei ir pavadintas.

Ląstelės sandara: 1. Branduolys, 2. Branduolio pora, 3. Šiurkštusis endoplazminis tinklas, 4. Lygusis endoplazminis tinklas, 5. Ribosoma, 6. Baltymų pripildyta pūslelė, 7. Pernešos pūslelės, 8. Goldžio kompleksas, 9. Vidinė Goldžio komplekso pusė, 10. Išorinė Goldžio komplekso pusė, 11. Goldžio komplekso pūslelės, 12. Sekrecinė pūslelė, 13 Plazminė membrana, 14. Sekrecija, 15 Citoplazma

Goldžio komplekso vieta ląstelėje, jo forma priklauso nuo daugelio sąlygų. Epitelinėse ląstelėse jis yra tarp branduolio ir viršūninės ląstelės dalies, sekrecinėse ląstelėse – tarp branduolio ir sekretą išskiriančios ląstelės dalies.

Goldžio komplekso sandaraKeisti

Sudarytas iš suspaustų maišelių, cisternų, taip pat iš smulkių pūslelių ir iš stambių vakuolių. Smulkiosios pūslelės – tai transportinė struktūra, laiduojanti ryšį tarp endoplazminio tinklo ir Goldžio komplekso.

FunkcijosKeisti

  • Goldžio kompleksas paruošia, supakuoja ir paskirsto molekules po ląstelę.
  • Atlieka ląstelės sekrecinę funkciją.
  • Svarbus formuotis lizosomoms.
  • Gyvūnų ląstelėse sintetina glikoproteidus ir glikolipidus.
  • Išskiria angliavandenius, iš kurių susidaro augalinių ląstelių sienelės ir vabzdžių kutikulė.