Gobustanas

Gobustanas (azer. Qobustan), Gobustano valstybinis istorinis-meninis rezervatas (Qobustan dövlət tarixi-bədii qoruğu) – archeologinis draustinis ir saugoma gamtos teritorija rytų Azerbaidžane, 64 km į pietvakarius nuo Baku, prie Kaspijos vakarinio kranto, Karadago rajone. Vietovė 2007 m. paskelbta UNESCO pasaulio paveldo objektu.

Gobustano uolų meno kultūrinis kraštovaizdis
Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta	Azerbaidžanas
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	iii
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1076
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	2007  (31 sesija)
Gobustanas šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Gobustanas
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Kraštas yra ties Didžiojo Kaukazo pietrytiniu galu, tarp Pirsagato ir Sumgajito upių, Džeirankečmazo baseine. Būdingi dykumingi, sausųjų subtropikų kraštovaizdžiai su smarkiai erozijos paveiktomis uolomis, giliomis griovomis (gobu). Gobustane kunkuliuoja ~400 purvo ugnikalnių. Sausringame kraštovaizdyje auga dygūs krūmokšniai ir medžiai (erškėčiai, slyvos, kadagiai, figmedžiai, vynmedžiai, grantmedžiai). Laukinė gyvūnija nunykusi, bet pasitaiko lapių, šakalų, vilkų, kiškių, įvairių driežų, gyvačių.

Gobustanas – žymi archeologinė vieta. Čia rasta virš 6000 uolų įrašų (petroglifų), kurių seniausi datuojami ankstyvajame paleolite. Vietovė buvo apgyvendinta maždaug prieš 40 tūkst. metų, kuomet čia traukė medžiotojai. Raižiniuose vaizduojamos medžioklės scenos, žmonių, gyvūnų figūrėlės, laivai, ginklai, kupranugarių karavanai, saulė ir kiti dangaus kūnai. Taip pat rastas I a. m. e. romėniškas įrašas, paliktas Domiciano legiono, kuris buvo pasiųstas pas sąjungininkus į Kaukazo Albaniją. Yra XI–XII a. kapaviečių.

• 
  Gobustano uolynai
• 
  Purvo ugnikalnis
• 
  Kapavietė
• 
  Petroglifai