Gobio dykuma

(Nukreipta iš puslapio Gobis)
Gobio dykuma
Šalis: Mongolija, Kinija
Susideda iš: Altajaus Gobis, Rytų Gobis, Alašanas, Gurbantiungiutas, Ordosas
Tipas: mišri: yra akmeningųjų, skaldingųjų, druskingujų dalių.
Plotas: 1,3 mln. km²

Gobio dykuma (mong. Говь, kin. 戈壁, pinyin: gē bì) – didelė dykuma pietiniame Mongolijos ir šiauriniame Kinijos regionuose. 2014 m. buvo rašoma jog dykumos plotas yra 2.3 mln. km².[1] Po Sacharos tai antroji pagal dydį karštoji pasaulio dykuma.

Per metus Gobyje vidutiniškai iškrenta 10–250 mm kritulių. Kritulių kiekis vakarinėje dykumos dalyje mažesnis ir būna tik 10 mm per metus, o rytuose siekia iki 250 mm. Kritulių daugiausia būna vasarą. Gobio dykuma yra labai akmenuota, joje mažai smėlingų plotų. Šioje dykumoje dar galima pamatyti laukinių asilų.

Gobio dykumoje rasta daug paleontologijos mokslui svarbių fosilijų, įskaitant ir dinozaurų fosilijas.

Geografija redaguoti

Gobio dykuma apima didžiają dalį Mongolijos plynaukštės. Ji yra išsidėsčiusi pietinėje ir rytinėje Mongolijos dalyje, o Kinijoje užima vakarinę Vidinės Mongolijos dalį, Gansu provincijos šiaurės rytinį pakraštį bei Sindziango provincijos šiaurinę dalį.

Vakaruose dykuma pereina į Kazachų stepę, o pietvakariuose - į Taklamakano dykumų sistemą. Šiaurėje ją uždaro Altajaus kalnai ir Mongolijos stepės (Selengos baseinas bei Amūro baseinas), o rytuose - Hingano kalnai. Į pietus nuo dykumos yra Hesi koridorius ir Tibeto plynaukštė. Ryčiau plyti Šiaurės Kinijos lyguma, nuo kurios dykumą istoriškai skiria Didžioji Kinijos siena.

Dykuma nėra vieninga. Pagrindinės jos išskiriamos dalys yra Altajaus Gobis, Rytų Gobis, Alašanas, Gurbantiungiutas, ir Ordosas.

Pavadinimas redaguoti

 
Gobio dykuma Kinijoje

„Gobio“ pavadinimas yra dvireikšmis, nes Kinijoje ir Mongolijoje šis žodis vartojamas ne konkrečiai teritorijai apibrėžti, o kaip bendrinis uolėtos centrinės Azijos dykumos, kaip landšafto formos, apibūdinimas. Smėlėtos dykumos kiniškai vadinamos „šamo“, iš čia kilęs ir kitas Gobio dykumos pavadinimas (Šamo).

Kiniškai regionas dar vadinamas han-hai („išdžiūvęs ežeras“).

Išsaugojimas, ekologija redaguoti

Dykumoje ir aplink ją esančiose žemėse gyvena daug gyvūnų, tokių kaip juodauodegė gazelė ir marmurinis šeškas. Atklysta ir snieginiai leopardai, rudosios meškos ir vilkai. Dykumoje taip pat auga prie sausros adaptavęsi krūmai ir žolė.

 
Gobio dykuma Mongolijoje

Teritorija yra jautri per ją važinėjančioms transporto priemonėms ir čia besiganančioms naminių gyvulių bandoms (žmogaus poveikis akivaizdesnis rytinėje Gobio dykumos dalyje, kur daugiau lietaus ir dėl to auginama daugiau gyvulių). Mongolijoje žolynai buvo nuėsti ožkų, kurias klajokliai piemenys augina kaip kašmyro vilnos šaltinį. Gyvulių privatizavimas ir urbanistinės ekonomikos sugriuvimas paskatino žmones grįžti prie senovinio kaimiško gyvenimo būdo; dėl to Gobio dykumoje labai padaugėjo klajoklių piemenų ir gyvulių.

 

Šaltiniai redaguoti

  1. Sternberg, Troy; Rueff, Henri; Middleton, Nick (2015-01-26). „Contraction of the Gobi Desert, 2000–2012“. Remote Sensing (anglų). 7 (2): 1346–1358. Bibcode:2015RemS....7.1346S. doi:10.3390/rs70201346.