Glenn L. Martin Company

Glenn L. Martin Company
Buvusi formaAkcinė bendrovė
PramonėAviacija
Kosmosas
LikimasSusijungė
Perėmėjas (-ai)Martin Marietta Corporation
Įkurta1917 m.
Įkūrėjas (-ai)Glenn L. Martin
Uždaryta1961 m.
Centrinė būstinėSanta Ana, Kalifornija, Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos

Glenn L. Martin Company (1957–1961 m. vadinta The Martin Company) – JAV aviacijos ir kosmoso pramonės įmonė. Ją įkūrė JAV aviacijos pradininkas Glennas L. Martinas. Įmonė veikė 1917–1961 m. Šeštajame ir šeštajame dešimtmečiuose „Martin Company“ veikla iš aviacijos pramonės išsiplėtė į valdomų raketų, kosmoso tyrinėjimų ir panaudojimo sritį.

Antrojo pasaulinio karo metu „Martin“ gamintas „Martin B-26 Marauder“ bombonešis.

1961 m. „Martin Company“ susijungė su pramonės konglomeratu „American-Marietta Corporation“; taip susikūrė „Martin Marietta Corporation“. 1995 m. „Martin Marietta“ susijungė su aviacijos milžine „Lockheed“ ko pasekoje susiformavo koncernas „Lockheed Martin Corporation“. [1][2]

IstorijaKeisti

IštakosKeisti

 
Kenneth Douglas, Glenn Martin (centre) ir Mary Pickford 1915 m. begarsėje komedijoje „Vakardienos mergina“ (A Girl of Yesterday)

Įmonę „Glenn L. Martin Company“ 1912 m. rugpjūčio 16 d. Kalifornijos valstijos Santa Anos mieste įkūrė aviacijos pradininkas Glennas Lutheris Martinas.[3] Įmonė savo veiklą pradėjo nuo karinių mokomųjų lėktuvų gamybos. 1916 m. rugsėjį Martinas priėmė brolių Raitų įmonės („Wright Company“) susijungimo pasiūlymą. Taip susiformavo „Wright-Martin Aircraft Company“. Bendros įmonės veikla susidūrė su sunkumais ir 1917 m. rugsėjo 10 d. Glennas Martinas pasitraukė iš įmonės bei įkūrė antrąją „Glenn L. Martin“ kompaniją. Naujosios įmonės būstinė buvo Ohajo valstijos Klivlande, o vėliau persikėlė į Merilando valstijos miestą Baltimorę.[3]

G. L. Martinas taip pat mokė Williamą Boeingą skraidyti ir jam pardavė pirmąjį lėktuvą.

Meksikos revoliucijaKeisti

 
„Sonora“, vienvietis „Martin Pusher“, naudotas Meksikos revoliucijos metu (1913 m.).

1913 m. Meksikos revoliucijos metu Sonoros valstijos sukilėliai iš „Martin“ nusipirko vienvietį „Martin Pusher“ biplaną, ketindami pulti Gvaymo uostą atakavusias federalines karinio jūrų laivyno pajėgas. Lėktuvas iš Los Andželo buvo išsiųstas 1913 m. gegužės 5 d. penkiose dėžėse į Tuksoną, Arizoną per Wells Fargo Express, o tada pervežtas per sieną į Meksikos Nako miestą Sonoros valstijoje. Lėktuvas, sukilėlių pavadintas „Sonora“, ten buvo surinktas ir modifikuotas įrengiant antrą sėdynę bombarduotojui. 

„Sonora“ buvo ginkluota vietinės gamybos 3 colių vamzdinėmis bombomis. Šis lėktuvas atliko pirmuosius istorijoje žinomus laivyno bombardavimus iš oro. 

Pirmasis pasaulinis karasKeisti

 
Glennas Martinas su Karališkųjų Nyderlandų Rytų Indijos armijos oro pajėgų seržantu Broeckhuysenu (viduryje) ir gamyklos mechanikais prie biplano Martin TT (1917 m.)

Pirmojo pasaulinio karo metu pirmieji užsakymai atėjo iš Olandijos Rytų Indijos. Pirmasis užsakymas buvo įvykdytas 1915 m. lapkričio 6 d., pateikiant 2 vnt. TE, 6 TT ir 8 R tipo orlaivius. Pirmoji didelė „Martin“ sėkmė buvo didelio biplano bombonešio MB-1[4] užsakymas, kurį 1918 m. sausio 17 d. pateikė JAV sausumos pajėgos. Įmonė nespėjo užsakymo įvykdyti iki karo pabaigos ir MB-1 pradėjo tarnybą jau pasibaigus karo veiksmams. Tolesnė konstrukcija MB-2 taip pat pasiteisino: JAV karinės oro pajėgos užsakė 20 vnt. šio tipo lėktuvų.[4] Pirmieji penki jų buvo priimti į karinę tarnybą su įmonės suteiktu pavadinimu, o likusieji gavo indeksą NBS-1 (naktinis bombonešis, trumpojo nuotolio). Vėliau JAV Karo departamentas užsakė dar 110 šio tipo lėktuvų, tačiau, turėdama nuosavybės teises žinyba paskelbė ir gamybos konkursą. Gamybos užsakymus gavo mažesnę kainą pasiūliusios įmonės „Curtiss“ (50 vnt.), „LWF Engineering“ (35 vnt.) ir „ Aeromarine“ (25 vnt.). Šis orlaivis buvo vienintelis standartinis bombonešis, naudotas iki 1930 m. Jį eksploatavo septynios eskadrilės: keturios Virdžinijoje, dvi Havajuose ir viena Filipinuose.

TarpukarisKeisti

1924 m. „Martin Company“ laimėjo konkursą gaminti įmonės „Curtiss“ sukurtą žvalgybinį bombonešį SC-1 ir gavo užsakymą pagaminti 404 vnt. šio odelio orlaivius. 1929 m. „Martin“ pardavė savo gamyklą Klivlando mieste ir pastatė naują fabriką Merilando valstijos Midl Riverio mieste.

Ketvirtajame dešimtmetyje „Martin“ kūrė ir gamino skraidančias valtis JAV kariniam jūrų laivynui ir naujovišką Martin B-10 bombonešį armijai.[5] „Martin Company“ taip pat gamino žymiuosius „China Clipper “ tipo hidroplanus, kuriuos „Pan American Airways“ naudojo maršrutui per Ramųjį vandenynąSan Fransisko į Filipinus.

Antrasis pasaulinis karasKeisti

 
Didžiosios Britanijos KKOP Martin Model 167 Maryland

Antrojo pasaulinio karo metu „Martin“ sukūrė keletą labai sėkmingų orlaivių – bombonešius B-26 Marauder [6] ir A-22 Maryland, skraindančios valtys PBM Mariner ir JRM Mars,[7][8] plačiai naudotos gelbėjimui jūroje, kovai su povandeniniais laivais ir transportavimui.

„Martin“ aktyviai dalyvavo ir propagandos bei mobilizacijos kampanijoje: 1941 m. Neatidėliotinų situacijų valdymo biuro filmas „Bombonešis“, kuriame buvo rodomi parodė B-26 gamybos aspektai buvo nufilmuotas „Martin“ gamykloje Baltimorėje.

Pagal karo meto gamybos sutarčių vertę „Martin“ užėmė 14 vietą tarp JAV korporacijų.[9] Savo naujoje bombonešių gamykloje Nebraskos valstijos Ofut Fildo miestelyje bendrovė pastatė 1 585 vnt. B-26 Marauder ir 531 vnt. Boeing B-29 Superfortress. „Martin“ pagamino visus „Silverplate“ tipo B-29, įskaitant „Enola Gay“ ir „Bockscar“, numetusius atomines bombas ant Hirošimos ir Nagasakio.[10]

PokarisKeisti

1957 m. balandžio 22 d. įmonės pavadinimas buvo pakeistas į „The Martin Company“.[11]

Pokariu „Martin Company“ sukūrė su nesėkmingus bombonešių prototipus XB-48 ir XB-51, šiek tiek sėkmingesnį AM Mauler, sėkmingus taktinius bombonešius B-57 Canberra, hidroplanus P5M Marlin ir P6M SeaMaster ir dvimotorį keleivinį lėktuvą Martin 4-0-4.

 
„Martin“ sukurta „Vanguard“ raketa

„Martin Company“ pagamino Amerikos kosmoso programos raketą Vanguard, iškėlusią pirmuosius JAV palydovus. „Vanguard“ buvo pirmoji JAV kosmoso tyrinėjimo raketa, sukurta nuo nulio kaip orbitinė raketa, o ne modifikuoto suborbitinė raketa (kaip „Juno I“) ar balistinė raketa (kaip JAV armijos „Redstone“). „Martin“ taip pat sukūrė ir pagamino didžiules tarpžemynines balistines raketasTitan I“ ir LGM-25C „Titan II“. Orlande (Floridos valstija) įsikūrusi „Martin Company“ tapo pagrindiniu JAV armijos raketos „Pershing“ gamybos rangovu.[12]

„Martin Company“ buvo viena iš dviejų „Apollo“ programos rangovų komandų ir aptarnavimo modulių konkurso finalininkų. Visgi NASA sudarė projektavimo ir gamybos sutartis su „North American Aviation Corporation“.

 
Titan III paleidimas iš Kanaveralo kyšulio

„Martin Company“ gamino raketas Nacionalinei aeronautikos ir kosmoso administracijai bei JAV oro pajėgoms. Viso pagaminta daugiau nei 100 „Titan III“ serijos raketų, įskaitant „Titan IIIA “, svarbesnį „Titan IIIC“ ir „Titan IIIE“. Be šimtų Žemės palydovų, šiomis raketomis į kosmosą buvo išsiųsti išsiųsti abu „Voyager“ programos kosminiai zondai, du „Viking“ programos zondai į Marsą ir du „Helios“ zondai į žemas Saulės orbitas.

„Martin Company“ „Space Shuttle“ programai pagamino „Titan IV “ raketų seriją. Savo eksploatacijos pradžioje „Titan IV“ buvo galingiausia kosminė raketa. „Titan IV“ buvo naudojami iškelti labai sunkių JAV karinės žvalgybos palydovų seriją, taip pat, kartu su „Centaurus“ raketa kaip trečiąja pakopa, buvo panaudota 1997 m. paleisti Cassini kosminiam zondui į Saturną.

2004 m., nutraukus „Titan IV“ gamybą, JAV nebeliko raketos, galinčios gabenti sunkesnį naudingąjį krovinį nei „Space Shuttle“.

1961 m. „Martin Company“ susijungė su chemijos produktų ir statybinių medžiagų gamintoja „American-Marietta Corporation“. Susijungimo išdavoje susiformavo koncernas „Martin Marietta Corporation“. 1995 m. tuometinis trečiasis pagal dydį šalies gynybos rangovas „Martin Marietta“, susijungė su tuo metu antru pagal dydį šalies gynybos rangovu „Lockheed Corporation“; taip susiformavo didžiausia gynybos pramonės įmonė pasaulyje „Lockheed Martin Corporation“ .[2]

„Martin Company“ dirbo daug Amerikos aviacijos ir kosmoso pramonės įkūrėjų, įskaitant:

GaminiaiKeisti

 
Martin P3M-2
 
Apleistas „Pro Air Martin 4-0-4 N255S“ Paris mieste, Teksasas
Modelio pavadinimas Pirmas skrydis Pagaminta vnt. Tipas
Martin MB-1 1918 20 Dvimotoris biplanas bombonešis
Martin NBS-1 1920 130 Dvimotoris biplanas bombonešis
Martin MS 1923 6 Vienmotoris žvalgybinis biplanas
Martin N2M 1924 1 Vienmotorio mokomojo biplano prototipas
Martin MO 1924 36 Vienmotoris žvalgybinis monoplanas
Martin T3M 1926 124 Vienmotoris biplanas torpednešis
Martin T4M 1927 103 Vienmotoris biplanas torpednešis
Martin BM 1929 33 Vienmotoris biplanas torpednešis
Martin XT6M 1930 1 Vienmotoris biplanas torpednešis
Martin PM 1930 55 Dvimotorė patrulinė skraidanti valtis
Martin XP2M 1931 1 Trimotoris žvalgybinis monoplanas-torpednešis
Martin P3M 1931 9 Trimotorė žvalgybinė skraidanti valtis-torpednešis
Martin B-10 1932 348 Dvimotoris monoplanas bombonešis
Martin M-130 1934 3 Keturmotorė keleivinė skraidanti valtis-avialaineris
Martin 146 1935 1 Dvimotorio bombonešio prototipas
Martin M-156 1937 1 Keturmotorė keleivinė skraidanti valtis-avialaineris
Martin PBM Mariner 1939 1 366 Dvimotoris žvalgybinis monoplanas-bombonešis
Martin 167 Maryland 1939 450 Dvimotoris monoplanas-bombonešis
Martin B-26 Marauder 1940 5 288 Dvimotoris monoplanas-bombonešis
Martin 187 Baltimore 1941 1 575 Dvimotoris monoplanas-bombonešis
Martin JRM Mars 1942 7 Keturmotorė keleivinė skraidanti valtis
Martin B-29 Superfortress 1944 536 Keturmotoris monoplanas-bombonešis
Martin AM Mauler 1944 151 Vienmotoris šturmo monoplanas
Martin P4M Mercator 1946 21 Dvimotoris patrulinis monoplanas
Martin 2-0-2 1946 47 Dvimotoris oro laineris
Martin XB-48 1947 2 Šešiamotoris reaktyvinio bombonešio prototipas
Martin 3-0-3 1947 1 Dvimotorio oro lainerio prototipas
Martin P5M Marlin 1948 285 Dvimotorė patrulinė skraidanti valtis
Martin XB-51 1949 2 Reaktyvinio trimotorio bombonešio prototipas
Martin 4-0-4 1950 103 Dvimotoris oro laineris
Martin B-57 Canberra 1953 403 Dvimotoris reaktyvinis bombonešis
Martin P6M SeaMaster 1955 12 Keturmotorė reaktyvinė patrulinė skraidanti valtis
Martin/General Dynamics RB-57F Canberra 1963 21 Dvimotoris reaktyvinis žvalgybos lėktuvas
Martin M2O-1 3 Vienmotoris žvalgybinis biplanas
Martin XO-4 n.d. 0 Vienmotoris žvalgybinis biplanas
Martin 70 ~2 Vienmotoris pašto biplanas
Martin XNBL-2 n.d. 0 Dvimotoris biplanas bombonešis, nepastatytas
Martin XLB-4 n.d. 0 Dvimotoris biplanas bombonešis, nepastatytas
Martin XB-16 n.d. 0 Dvimotoris monolanas bombonešis, nepastatytas
Martin XB-27 n.d. 0 Dvimotoris monolanas bombonešis, nepastatytas
Martin XB-33 Super Marauder n.d. 0 Dvimotoris monolanas bombonešis, nepastatytas
Martin XB-68 n.d. 0 Dvimotoris monolanas bombonešis, nepastatytas
Martin 193 n.d. 0 Šešiamotorė krovininė skraidanti valtis, nepastatyta
Martin P7M SubMaster n.d. 0 Keturmotorė stūmuoklinė ir dvimotorė reaktyvinė skraidanti valtis

Lėktuvų varikliaiKeisti

RaketosKeisti

Raketiniai greitintuvaiKeisti

  • Keturių pakopų raketa „Vanguard“ .
  • Titan II GLV
  • Titan III
  • Titan IV
  • XX a. devintojo dešimtmečio viduryje, mažinant ginkluotę 54 Titan II tipo raketos buvo pervestos iš tarpkontinentinių balistinių raketų klasės į palydovų nešėjus. 50 tokių raketų buvo panaudotos iškelti palydovus, likusios – atiduotos į metalo laužą arba perduotos muziejams.

AutomobiliaiKeisti

  • 1928 m. Martin 100 Aerodynamic [13]

IšnašosKeisti

  1. "Lockheed Martin History. " Archyvuota kopija 2011-04-03 iš Wayback Machine projekto. lockheedmartin.com.
  2. 2,0 2,1 Lockheed Martin Company history. " fundinguniverse.com. Retrieved: July 30, 2011.
  3. 3,0 3,1 Rumerman, Judy. "The First U.S. Aircraft Manufacturing Companies. " Archyvuota kopija 2007-09-30 iš Wayback Machine projekto. U.S. Centennial of Flight Commission, 2003.
  4. 4,0 4,1 , "Glenn L. Martin Co. " The Encyclopedia of Cleveland History. Retrieved: July 30, 2011.
  5. Herman, Arthur. Freedom’s Forge: How American Business Produced Victory in World War II, p. 6, Random House, New York, NY. ISBN 978-1-4000-6964-4.
  6. Herman, Arthur. Freedom’s Forge: How American Business Produced Victory in World War II, p. 238, Random House, New York, NY. ISBN 978-1-4000-6964-4.
  7. Herman, Arthur. Freedom’s Forge: How American Business Produced Victory in World War II, p. 277, Random House, New York, NY. ISBN 978-1-4000-6964-4.
  8. Goebel, Greg. „The Martin Mariner, Mars, & Marlin Flying Boats. „ Air Vectors. Retrieved: July 30, 2011.
  9. Peck, Merton J. & Scherer, Frederic M. The Weapons Acquisition Process: An Economic Analysis (1962) Harvard Business School p.619
  10. Herman, Arthur. Freedom’s Forge: How American Business Produced Victory in World War II, pp. 330–1, Random House, New York, NY. ISBN 978-1-4000-6964-4.
  11. . ISBN 0-67-174998-6. 
  12. Jolliff, Elizabeth C. (20 May 1974). History of the Pershing Weapon System. Redstone Arsenal, Alabarrla 35809: U.S. Army Missile Command. p. 288.
  13. Martin Aerodynamic- 1928“. Lane motor museum