Girtablulu
Girtablulu (akad. Girtablullu) – iš dalies žmogaus, iš dalies paukščio ir skorpiono pavidalo būtybė Mesopotamijos mitologijoje. Literatūroje dar sutinkamas terminas skorpionas-žmogus.[1][2]
Buvo vaizduojamas su barzdota žmogaus galva, paukščio pasturgaliu ir nagais, skorpiono uodega, varpa su gyvatės galva. Galėjo būti tiek su sparnais, tiek be jų. Vaizduotas dėvintis galvos apdangalą su ragais – dieviškumo simbolį. Girtablulu jau vaizduotas Trečiosios Ūro dinastijos bei Akado imperijos laikų mene, nors atvaizdų, datuojamų šiais laikotarpiais, aptikta nedaug. Girtablulu dažniausiai sutinkamas Naujosios Asirijos karalystės ir Naujosios Babilonijos karalystės laikų mene. Tokios būtybės dar buvo vaizduojamos helenizmo laikais.[1]
Nėra aišku, ar Kasitų dinastijos, Naujosios Asirijos karalystės, Naujosios Babilonijos karalystės bei Seleukidų imperijos laikų mene vaizduota būtybė su žmogaus galva, paukščio kūnu ir kojomis bei skorpiono uodega taip pat yra Girtablulu. Ikonografinis šios būtybės vaizdavimas gana ženkliai skyrėsi.[1]
Girtablulu buvo siejami su saulės dievu Šamašu, neretai vaizduojami prilaikantys sparnuotą saulės diską. Naujosios Asirijos karalystės laikotarpiu buvo tikima, kad Girtablulu yra galingi sergėtojai nuo demonų. Asirų įrašuose nurodoma medines šių būtybių skulptūrėles naudoti apsauginės magijos ritualuose. Tokių ritualų buvo aptikta viename urartų Teišebaini miesto sandėlyje. Teišebaini įrašuose (VII a. pr. m. e.) minimos ne tik vyriškųjų, bet ir moteriškųjų Girtablulu statulėlės. Vis dėlto moteriškųjų Girtablulu atvaizdų nėra aptikta.[1]
Kaip viena iš Tiamat sukurtų būtybių (greta Bašmu, Mušhušu, Kusariku), minimas kosmogoniniame babiloniečių epe „Enuma Eliš“. Gilgamešo epe minimi vyriškasis ir moteriškasis Girtablulu. Čia šios dvi grėsmingos išvaizdos būtybės saugo Mašu kalno, kur teka saulė, vartus.[1][2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 161. ISBN 978-0-292-70794-8.
- ↑ 2,0 2,1 Bane, Theresa (2016). Encyclopedia of Beasts and Monsters in Myth, Legend and Folklore. McFarland. p. 137. ISBN 978-0-7864-9505-4.