Girmavos piliakalniai

Girmavos piliakalniai – du prūsų piliakalniai Sembos pusiasalyje, Girmavos gyvenvietėje (Žuvininkų apskritis, nuo 1946 m. rus. Русское – Russkoje, Zelenogradsko rajonas, Kaliningrado sritis) ir prie jos.

Piliakalniai redaguoti

Pirmasis piliakalnis yra miestelio pietrytinėje pakraštyje, Girmavos upės dešiniajame krante. Piliakalnį iš šiaurės ir rytų juosia pelkės ir upelio slėnis, iš pietų – 3 m aukščio pylimas. Šlaitai 12 m aukščio. Piliakalnio aikštelė beveik apvali, 64 x 60 m dydžio. Aikštelėje yra 0,8 m storio kultūrinis sluoksnis. 54°50′20″ š. pl. 20°00′50″ r. ilg. / 54.83889°š. pl. 20.01389°r. ilg. / 54.83889; 20.01389

Antrasis piliakalnis yra 2,5 km į šiaurės vakarus nuo miestelio, aukštumoje, aikštelės altitudė – 89 m virš jūros lygio. Šlaitai 16 m aukščio. Piliakalnio aikštelė ovali, 110 x 42 m dydžio. Aikštelės pakraščius juosia 3 m aukščio pylimas, už jo iškastas 2 m gylio ir 15 m pločio (viršuje) griovys ir 7 m aukščio spiralės formos pylimas. Piliakalnio pietrytinėje pusėje buvo įvažiavimas. Ant piliakalnio stovėjo prūsų medinė pilis, XIV a. vid. Vokiečių ordinas pasistatydino mūrinę, apie 1507 m. pilis apleista. 1890 m. pilies griuvėsiai buvo sutvirtinti, 1936-1942 m. restauruoti. 54°51′20″ š. pl. 20°00′10″ r. ilg. / 54.85556°š. pl. 20.00278°r. ilg. / 54.85556; 20.00278

Tyrimai redaguoti

1826 m. antrąjį piliakalnį aprašė J. Guise. XIX a. pab. kasinėjo H. Boeningkas. Piliakalnio aikštelėje rastos 7 x 2,2 m dydžio pilies griuvėsių liekanos, 3 m aukščio sienos liekanos su 1340-1360 m. freskomis. 1950 m. žvalgomuosius tyrimus atliko F. Gurevič, 1976 m. – V. Kulakovas. Aikštelėje rastas 0,8 m storio kultūrinis sluoksnis.

Pasak padavimų, piliakalnyje užkasti lobiai, kuriuos saugo spirale susisukusi gyvatė. Manoma, kad čia buvo prūsų Šventvietė.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Valdemaras ŠimėnasGirmavos piliakalniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 702 psl.