Giorgio Morandi

Džordžas Morandis
Dž. Morandis
Gimė	1890 m. liepos 20 d. Bolonija, Italija
Mirė	1964 m. birželio 18 d. (73 metai) Bolonija
Tautybė	Italas
Veikla	Dailininkas

Džordžas Morandis (it. Giorgio Morandi, 1890 – 1964 m.) – XX a. italų tapytojas ir grafikas, geriausiai žinomas natiurmortais.

Biografija

Džordžas Morandis gimė 1890 m. liepos 20 d. Bolonijoje. Buvo vyriausias iš 8 šeimos vaikų. 1906 m. trumpai dirbo užsienio prekybos agentūroje, kur dirbo jo tėvas. 1907 m. pradėjo mokytis Bolonijos dailės akademijoje. 1909 m. Dž. Morandis susipažino su P. Sezano kūriniais ir 1910 m. Venecijos bienalėje − su O. Renuaro, kurių kūrybos įtaka išliko vėliau visą Dž. Morandžio gyvenimą. Jis pabuvojo Florencijoje, kur buvo paveiktas Džoto, Mazačo ir Učelo kūrinių. Pirmasis išlikęs Dž. Morandžio tapybos darbas datuojamas 1911 m., pirmasis grafikos − 1912 m.

1913 m. Dž. Morandis paliko Bolonijos dailės akademiją, 1914 m. pradėjo sieti save su italų futuristais, jo pažįstamais tapo Umbertas Bočonis ir Karlas Kara. Dž. Morandis dalyvavo futuristų parodose Bolonijoje ir Romoje, užėmė piešimo mokytojo vietą su pertraukomis iki 1930 m. Bolonijos pradinėje mokykloje. Pirmojo pasaulinio karo metu 1915 m. Dž. Morandis tarnavo kariuomenėje, bet dėl ligos buvo atleistas po 6 savaičių tarnybos, po to vėl sirgo, sunaikino daug to laikotarpio savo kūrinių. Po karo Dž. Morandis keliavo į Romą, susipažino su Dž. de Kiriku, kurio kūrybos kai kurie bruožai persidavė Dž. Morandžiui. Po truputį dailininkas pradėjo garsėti. Jis, Dž. de Kirikas ir K. Kara 1921 m. eksponavo Berlyne ir 1922 m. − Florencijoje. 1926-27 m. trumpai dirbo Emilijos Redžo ir Kalabrijos provincijų pradinių mokyklų direktoriumi. 1927 m. eksponavo Novecento Italiano judėjimo menininkų, kurie siekė atgaivinti klasikinės italijos dailės motyvus, parodoje Milane. Šį judėjimą rėmė Italijos „dučė“ Benitas Musolinis. 1928 m. Dž. Morandis eksponavo grafikos kūrinius Venecijos bienalėje.

Dž. Morandis niekuomet neturėjo susikirtimų su Italijos fašistiniu režimu ir 1930 m. užėmė grafikos profesoriaus postą Bolonijos akademijoje iki 1956 m. Antrajame pasauliniame kare menininkas nedalyvavo. Jo pirmoji personalinė paroda įvyko 1945 m. Fiore galerijoje Florencijoje. 1948 m. Dž. Morandis tapo Šv. Luko akademijos nariu Romoje, buvo apdovanotas pirmuoju prizu italų menininkams Venecijos bienalėje. 1953 m. Dž. Morandis buvo apdovanotas didžiuoju prizu už grafiką ir 1957 m. − didžiuoju prizu už tapybą San Paulo bienalėje. 1958 m. Dž Morandis pasitraukė į Gricanos kaimo vietovę netoli Bolonijos. Mirė 1964 m. birželio 18 d. Bolonijoje. Geriausiai Dž. Morandis žinomas natiurmortais, kuriuose dažniausiai vaizdavo butelius, vazas, dėžutes. Savo gyvenimo metu jis neprisišliejo nei prie vieno modernistinio meno judėjimo. Jo kūryba labiausiai buvo įtakota P. Sezano. Dž. Morandis buvo vienu geriausiai žinomų XX a. Italijos menininkų, jo garbei Gricanos miestelio pavadinimas buvo praplėstas į Gricana Morandis. Dailininkas niekuomet nebuvo išvykęs iš Italijos. Bolonijoje įsteigtas Morandžio muziejus, kuriame eksponuojami dailininko sesers Marijos Terezos dovanoti kūriniai.

Kūrinių galerijos

• Niujorko šiuolaikinio meno muziejus
• wikiart.org
• artnet.com
• the-athenaeum.org

Šaltiniai

• Edward Lucie-Smith. Lives of the Great 20th-century Artists. Thames and Hudson, 1999, p. 152-154
• Encyclopaedia Britannica