Gintautas Tamulaitis
Gintautas Tamulaitis | |
---|---|
Gimė | 1956 m. kovo 29 d. Klausučiuose, Jurbarko raj. |
Tautybė | lietuvis |
Sutuoktinis (-ė) | Birutė (g. 1957) |
Vaikai | Giedrius (g. 1982), Audrius (g. 1990) |
Veikla | fizikas |
Sritis | Puslaidininkių fizika |
Organizacijos | Vilniaus Universitetas, Taikomųjų mokslų institutas, Puslaidininkių fizikos institutas, Fizikos institutas |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
Žymūs apdovanojimai | |
Lietuvos mokslo premija (2002, 2008) |
Gintautas Tamulaitis (g. 1956 m. kovo 29 d. Klausučiuose, Jurbarko raj.) – lietuvių fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
Biografija
redaguoti1963–1974 m. mokėsi Kriūkų vidurinėje mokykloje, kurią baigė aukso medaliu[1]. 1974–1979 m. studijavo Vilniaus universitete, kurį taip pat baigė su pagyrimu, 1982–1985 m. – aspirantūroje. Čia 1985 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Nepusiausvirųjų kvazidalelių lazerinė spektroskopija CdSe kristaluose“, o 2001 m. – habilituoto fizinių mokslų daktaro disertaciją „Nepusiausvirųjų kvazidalelių optinė spektroskopija naujose medžiagose, taikomose optoelektronikoje“[2][1].
1979–1982 m. buvo Puslaidininkių fizikos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, 1989–2000 m. – Fizikos instituto mokslo darbuotojas, vyriausiasis mokslo darbuotojas. Nuo 1985 m. dirba VU, nuo 2003 m. yra VU Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros vedėjas. Taikomųjų mokslų instituto Liuminescencijos sektoriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas[3], Lietuvos mokslo tarybos Gamtos ir technikos mokslų komiteto narys[4].
Nuo 1999 m. – VU docentas, nuo 2004 m. – profesorius.
Stažavo Kalifornijos Berklyje, Šiaurės Karolinos universitetuose, Renselerio politechnikos institute (JAV)[2].
Mokslinė veikla
redaguotiPagrindinė mokslinės veiklos kryptis – nepusiausvirųjų kvazidalelių tyrimai puslaidininkiuose ir jų mezoskopiniuose dariniuose bei scintiliaciniuose kristaluose panaudojant liuminescencinės ir optinės spektroskopijos metodus. Daugiau, kaip 170 mokslinių publikacijų autorius ir bendraautoris[1].
Bibliografija
redaguoti- Gintautas Tamulaitis, Juozas Vidmantis Vaitkus. Gamtamokslinė pasaulio samprata. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2002. – 223 p.:iliustr. ISBN 9986-19-460-1
- Gintautas Tamulaitis. Elektronikos ir fotonikos rinka . Vilnius: Biznio mašinų kompanija, 2008. – 199 p.:iliustr. ISBN 978-9955-701-99-6
- Gytis Juška, Gintautas Tamulaitis. Energiją taupančios puslaidininkinės technologijos. Vilnius: Progretus, 2008. – 126 p.:iliustr. ISBN 978-9955-781-13-4
- Edmundas Kuokštis, Gintautas Tamulaitis. Plačiatarpių puslaidininkių technologija ir prietaisai. Vilnius: Biznio mašinų kompanija, 2008. – 188 p.:iliustr. ISBN 978-9955-701-97-2
Įvertinimas
redaguoti- 2002 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Energijos virsmai šviesa sužadintose puslaidininkinėse medžiagose ir nanodariniuose (1985–2001 m.)“ (kartu su Artūru Žukausku, Sauliumi Antanu Juršėnu ir Vidmantu Gulbinu)[5].
- 2004–2005 m. – aukščiausio laipsnio valstybės stipendija.
- 2008 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Trumpabangės optoelektronikos puslaidininkių ir jų kvantinių darinių optinė spektroskopija (2001–2007 m.)“ (kartu su Remigijum Gaška, Saulium Juršėnu, Edmundu Kuokščiu)[6].
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 Tūkstantmečio žmonės: Gintautas Tamulaitis[neveikianti nuoroda] (Kas yra kas Lietuvoje). Nuoroda tikrinta 2010-12-18.
- ↑ 2,0 2,1 Apie Gintautą Tamulaitį Lietuvos medžiagų tyrinėtojų asociacijos (LtMRS) svetainėje. Nuoroda tikrinta 2010-12-18.
- ↑ Taikomųjų mokslų institutas: prof., habil. dr. Gintautas Tamulaitis. Nuoroda tikrinta 2010-12-18.
- ↑ Lietuvos mokslo taryba: Gamtos ir technikos mokslų komitetas. Nuoroda tikrinta 2010-12-18.
- ↑ 2002 m. Lietuvos mokslo premijų laureatai. Nuoroda tikrinta 2010-12-18.
- ↑ 2008 m. Lietuvos mokslo premijų laureatai. Nuoroda tikrinta 2010-12-18.
Nuorodos
redaguoti- Apie Gintautą Tamulaitį Lietuvos medžiagų tyrinėtojų asociacijos (LtMRS) svetainėje
- Kas yra kas Lietuvoje. Tūkstantmečio žmonės: Gintautas Tamulaitis[neveikianti nuoroda]