Gintaro krantas – Baltijos jūros pakrantės ruožas Kaliningrado srityje (Rusija), apimantis Sembos pusiasalio krantus, taip pat – Aistmarių neriją. Šiame rajone nuo XIX a. vidurio iki šiol atviruoju būdu kasamas gintaras.

Sambijos pusiasalis, Aistmarės, dalis Gdansko įlankos – Gintaro krantas.
Gintaringos žemės karjerai prie Jantarno (Sembos pusiasalis, Kaliningrado sritis, Rusija).

Istorija redaguoti

Mokslininkai mano, kad būsimas gintaras viršutiniame eocene ir apatiniame oligocene nugulė priešistorinės upės deltoje, seklioje jūros dugno dalyje.[1] Gintaras randamas ne tik Kaliningrado srities pakrantėje, bet ir kitose Baltijos jūros dalyse.[1] Gintaro telkiniai daugiausia randami „žydrojoje žemėje“ (glaukonite), kurio 1–17,5 metrų storio klodai randami 25–40 m gylyje.[1] Be Sembos regiono nemaži gintaro kiekiai aptinkami Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos paplūdimiuose,[1] vakarinėje Danijos pakrantėje[1], Fryzų salose.[1] Nedideli kiekiai Baltijos gintaro kartais randami toli už Baltijos regiono ribų, pvz., pietrytinėje Anglijos pakrantėje.[1]

Tačiau nuo 90 %[2][3] iki 98%[1] viso gintaro buvo ir yra išgaunama Sembos regione (dabar Rusijos Kaliningrado sritis, buvę Rytprūsiai).[1]

Sembos gintaringasis regionas yra kvadratas, kurio kraštinė apie 30–40 km, nors geologai teigia, kad gintaro klodų yra ir už šio rajono ribų.[1] Kitas potencialus gintaro telkinys yra Kuršmarėse.[1]

Gintaro kasimu užsiima kompanija „Kaliningrado gintaro kombinatas“ (rus. Калининградский янтарный комбинат), o gintaro gaminius gamina ir pardavinėja kompanija „Rusiškas gintaras“ (rus. Русский янтарь).[1][4]

Gintaro krantą savo darbe „Germanija“ minėjo dar Tacitas.[5][6]

Kitas Gintaro krantas redaguoti

Kita pakrantė, irgi vadinama „Gintaro krantu“ yra Costa de Ambar (kitaip dar Costambar), esanti į vakarus nuo San Felipe de Puerto Platos miesto (Dominikos Respublika Espanjoloje). Šiame regione yra daug smulkių gintaro kasyklų, kuriose kasamas Dominikos gintaras.[7] Dominikos gintaro kasyklos yra antra pagal dydį gintaro gavybos vieta pasaulyje, nors ten gavybos mastai nepalyginamai mažesni.[8]

Nuorodos redaguoti

  1. 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 1,11 Patty C. Rice (15 September 2006). Amber: Golden Gem of the Ages. Patty Rice. pp. 22ff. ISBN 9781425938499. Nuoroda tikrinta 7 March 2011.
  2. Gemological Institute of America; American Gem Society (1996). Gems and gemology. Gemological Institute of America. p. 74. Nuoroda tikrinta 8 March 2011.
  3. Amber Trade and the Environment in the Kaliningrad Oblast Archyvuota kopija 2012-07-06 iš Wayback Machine projekto.
  4. Patty C. Rice (15 September 2006). Amber: Golden Gem of the Ages. Patty Rice. pp. 116ff. ISBN 9781425938499. Nuoroda tikrinta 7 March 2011.
  5. K. Andrée: Der Bernstein und seine Bedeutung in Natur- und Geisteswissenschaften, Kunst und Kunstgewerbe, Technik, Industrie und Handel. Königsberg 1937.
  6. F. Waldmann: Der Bernstein im Altertum – Eine historisch-philologische Skizze. Fellin 1883.
  7. George O. Poinar, Jr.: Life in amber. Stanford 1992
  8. „Fossil Amber or Fossil Resin“. Virtual Fossil Museum. Nuoroda tikrinta 10 March 2011.