Gintaras Makarevičius
Gintaras Makarevičius | |
---|---|
Gimė | 1965 m. sausio 6 d. Šakaldonys |
Tautybė | Lietuvis |
Pilietybė | Lietuva |
Sutuoktinis (-ė) | Aneta Anra Makarevičienė |
Vaikai | Kristianas Adomas (g. 2017) |
Veikla | Dailininkas, scenografas, kino režisierius |
Sritis | Teatras, kinas |
Alma mater | 1994 m. VDA (tapyba) Nuo 1995 m. ten dėsto[1] |
Žymūs apdovanojimai | |
2 × Auksinis scenos kryžius (2008, 2012) |
Gintaras Makarevičius (g. 1965 m. sausio 6 d. Šakaldonyse) – Lietuvos dailininkas, scenografas, kino režisierius; šiuolaikinio vizualinio meno atstovas.
Kūryba apima dokumentiką, vaizdo instaliacijas, performansus, objektus ir scenografiją. Pastarąjį dešimtmetį žinomas kaip dokumentalistas ir scenografas.
Kūryba
redaguotiBaigęs architektūros studijas technikume įstojo į tapybą VDA. Po studijų pradėjo dirbti teatre, kuria scenovaizdžius ir užsienyje. Dešimtajame dešimtmetyje debiutavo, kaip instaliacijų, objektų ir dokumentinių filmų kūrėjas. Atstovavo Schleicher/Lange galerija (Berlynas, Paryžius). Kūrinių yra šiuolaikinio meno muziejuje KIASMA (Helsinkis), MO muziejuje, NDG, privačiose kolekcijose.
Dalyvavo šiuolaikinio meno parodose:
- 2002 m. Šiuolaikinio meno bienalė Manifesta 4 Vokietijoje;
- 2005 m. Tarptautinis filmų festivalis La Rochelle Prancūzijoje;
- 2010 m. darbai pristatyti Turku muziejuje Suomijoje, 2009 m. – NABA muziejuje Milane.
Režisavo du spektaklius pagal žmonos dramas – „Katinas Temzėje“ ir „Bestija žydrom akim“ (abu VJT).
Rezidencijos ir stipendijos
redaguoti- 1997 m.„Künstlerhaus Boswill“ (Šveicarija)
- 1998 m. „Civitella Ranieri Center“ (Italija)
- 1999 m. Džordžo Sorošo fondo stipendija
- 2002 m. „Metal“ (Londonas)
- 2003 m. „Cite Internationale des Arts“ (Paryžius)
Asmeninės parodos
redaguoti- 1998 m. Position and Strategy, Akademie Schloss Solitude, Štutgartas
- 2004 m. Emisija 2004 – Vaskiči, Šiuolaikinio meno centras
- 2005 m. vidéo surveillance_001, galerija schleicher+lange, Paryžius
- 2008 m. “Paralelės” – galerija schleicher+lange, Paryžius (,,Sibiro testament” premjera bei ,,Žiemos paralelės”)
- 2010 m. „Piešiniai 2004-2010“, Šiuolaikinio meno centras
- 2016 m. ,,Pasidavimas”, Titanikas, VDA
Scenografija
redaguoti- 2004 m. Sharon Lynn Joyce, Vykintas Baltakas „Cantio“ (rež. Oskaras Koršunovas, OKT, Miuncheno bienalė)
- 2008 m. D. Loher “Ruzvelto aikštė” (rež. Gintaras Varnas, NKDT)
- 2008 m. Petras Vaičiūnas “Patriotai” (rež. Jonas Vaitkus, VJT)
- 2008 m. G. Donizetti „Meilės eliksyras“ (rež. O. Koršunovas, LNOBT)
- 2009 m. Antonas Čechovas „Dėdė Vania“ (rež. Éric Lacascade, OKT)
- 2010 m. F. G. Lorca “Publika” (rež. G. Varnas, Menų spaustuvė)
- 2011 m. Šekspyras Ledi Makbet (rež. Algirdas Latėnas, VJT)
- 2011 m. Augustas Strindbergas “Šmėklų sonata” (rež.G. Varnas, Klaipėdos dramos teatras)
- 2011 m. Marius Ivaškevičius “Išvarymas“ (rež. O. Koršunovas, LNDT)
- 2012 m. A. Škėma „Balta drobulė“ (rež. Jonas Jurašas, NKDT)
- 2013 m. F. Molnar “Lilijomas” (rež. L. Bagossy, LNDT)
- 2013 m. Euripidas “Bakchantės” (rež. G. Varnas, LNDT)
- 2014 m. van Beethoven „Fidelio“ (rež. O. Koršunovas, Bergeno nacionalinė opera)
- 2014 m. M. Frisch ,,Biografija:Vaidinimas“ (rež. G. Varnas, NKDT)
- 2015 m. T. Slabodzianek ,,Mūsų klasė“ (rež. O. Koršunovas, Oslo nacionalinis teatras)
- 2016 m. Šablonas:Šekspyras ,, Akis už akį” (rež. O. Koršunovas, Dramatichnyj Dramos teatras Varšuvoje)
- 2016 m. Sofoklis, Aischilas, Euripidas ,,Oidipo mitas“ (rež. G. Varnas, LNDT)
- 2017 m. Raminta Šerkšnytė “Penki Merės stebuklai” (rež. Kęstutis Jakštas, LNOBT)
- 2017 m. Sarah Kane “Apvalytieji” (rež. O. Koršunovas, Oslo nacionalinis teatras)
- 2017 m. Gotthold Ephraim Lessing "Natanas Išmintingasis" (rež. G. Varnas, NKDT)
Įvertinimas
redaguoti- 2008 m. už dokumentinį filmą „Žiemos paralelės“ (2007) kūrėjas apdovanotas Lugano kino festivalio pagrindiniu prizu.
- 2008 m. Auksinis scenos kryžius už scenografiją komedijai „Patriotai“[2]
- 2012 m. Auksinis scenos kryžius už scenografiją spektakliams „Šmėklų sonata“ ir „Išvarymas“[3]
- 2017 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija