Gintaras Makarevičius

Gintaras Makarevičius
Gimė 1965 m. sausio 6 d. (59 metai)
Šakaldonys
Tautybė Lietuvis
Pilietybė Lietuva
Sutuoktinis (-ė) Aneta Anra Makarevičienė
Vaikai Kristianas Adomas (g. 2017)
Veikla Dailininkas, scenografas, kino režisierius
Sritis Teatras, kinas
Alma mater 1994 m. VDA (tapyba)
Nuo 1995 m. ten dėsto[1]
Žymūs apdovanojimai

2 × Auksinis scenos kryžius (2008, 2012)
Nacionalinė kultūros ir meno premija (2017)

Gintaras Makarevičius (g. 1965 m. sausio 6 d. Šakaldonyse) – Lietuvos dailininkas, scenografas, kino režisierius; šiuolaikinio vizualinio meno atstovas.

Kūryba apima dokumentiką, vaizdo instaliacijas, performansus, objektus ir scenografiją. Pastarąjį dešimtmetį žinomas kaip dokumentalistas ir scenografas.

Kūryba redaguoti

Baigęs architektūros studijas technikume įstojo į tapybą VDA. Po studijų pradėjo dirbti teatre, kuria scenovaizdžius ir užsienyje. Dešimtajame dešimtmetyje debiutavo, kaip instaliacijų, objektų ir dokumentinių filmų kūrėjas. Atstovavo Schleicher/Lange galerija (Berlynas, Paryžius). Kūrinių yra šiuolaikinio meno muziejuje KIASMA (Helsinkis), MO muziejuje, NDG, privačiose kolekcijose.

Dalyvavo šiuolaikinio meno parodose:

  • 2002 m. Šiuolaikinio meno bienalė Manifesta 4 Vokietijoje;
  • 2005 m. Tarptautinis filmų festivalis La Rochelle Prancūzijoje;
  • 2010 m. darbai pristatyti Turku muziejuje Suomijoje, 2009 m. – NABA muziejuje Milane.

Režisavo du spektaklius pagal žmonos dramas – „Katinas Temzėje“ ir „Bestija žydrom akim“ (abu VJT).

Rezidencijos ir stipendijos redaguoti

  • 1997 m.„Künstlerhaus Boswill“ (Šveicarija)
  • 1998 m. „Civitella Ranieri Center“ (Italija)
  • 1999 m. Džordžo Sorošo fondo stipendija
  • 2002 m. „Metal“ (Londonas)
  • 2003 m. „Cite Internationale des Arts“ (Paryžius)

Asmeninės parodos redaguoti

  • 1998 m. Position and Strategy, Akademie Schloss Solitude, Štutgartas
  • 2004 m. Emisija 2004 – Vaskiči, Šiuolaikinio meno centras
  • 2005 m. vidéo surveillance_001, galerija schleicher+lange, Paryžius
  • 2008 m. “Paralelės” – galerija schleicher+lange, Paryžius (,,Sibiro testament” premjera bei ,,Žiemos paralelės”)
  • 2010 m. „Piešiniai 2004-2010“, Šiuolaikinio meno centras
  • 2016 m. ,,Pasidavimas”, Titanikas, VDA

Scenografija redaguoti

  • 2004 m. Sharon Lynn Joyce, Vykintas Baltakas „Cantio“ (rež. Oskaras Koršunovas, OKT, Miuncheno bienalė)
  • 2008 m. D. Loher “Ruzvelto aikštė” (rež. Gintaras Varnas, NKDT)
  • 2008 m. Petras Vaičiūnas “Patriotai” (rež. Jonas Vaitkus, VJT)
  • 2008 m. G. Donizetti „Meilės eliksyras“ (rež. O. Koršunovas, LNOBT)
  • 2009 m. Antonas Čechovas „Dėdė Vania“ (rež. Éric Lacascade, OKT)
  • 2010 m. F. G. Lorca “Publika” (rež. G. Varnas, Menų spaustuvė)
  • 2011 m. Šekspyras Ledi Makbet (rež. Algirdas Latėnas, VJT)
  • 2011 m. Augustas Strindbergas “Šmėklų sonata” (rež.G. Varnas, Klaipėdos dramos teatras)
  • 2011 m. Marius IvaškevičiusIšvarymas“ (rež. O. Koršunovas, LNDT)
  • 2012 m. A. Škėma „Balta drobulė“ (rež. Jonas Jurašas, NKDT)
  • 2013 m. F. Molnar “Lilijomas” (rež. L. Bagossy, LNDT)
  • 2013 m. Euripidas “Bakchantės” (rež. G. Varnas, LNDT)
  • 2014 m. van Beethoven „Fidelio“ (rež. O. Koršunovas, Bergeno nacionalinė opera)
  • 2014 m. M. Frisch ,,Biografija:Vaidinimas“ (rež. G. Varnas, NKDT)
  • 2015 m. T. Slabodzianek ,,Mūsų klasė“ (rež. O. Koršunovas, Oslo nacionalinis teatras)
  • 2016 m. Šablonas:Šekspyras ,, Akis už akį” (rež. O. Koršunovas, Dramatichnyj Dramos teatras Varšuvoje)
  • 2016 m. Sofoklis, Aischilas, Euripidas ,,Oidipo mitas“ (rež. G. Varnas, LNDT)
  • 2017 m. Raminta Šerkšnytė “Penki Merės stebuklai” (rež. Kęstutis Jakštas, LNOBT)
  • 2017 m. Sarah Kane “Apvalytieji” (rež. O. Koršunovas, Oslo nacionalinis teatras)
  • 2017 m. Gotthold Ephraim Lessing "Natanas Išmintingasis" (rež. G. Varnas, NKDT)

Įvertinimas redaguoti

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti