Gintaras Kazlauskas
Lietuvos restauratorius
Gintaras Kazlauskas (g. 1955 m. birželio 13 d. Kėdainiuose) – Lietuvos restauratorius.
Biografija
redaguoti1977 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą. 1977–1979 m. mokytojavo Kėdainių vidurinėje mokykloje. 1979–1981 m. dirbo Kėdainių kraštotyros muziejuje, 1981–1995 m. – Paminklų restauravimo treste Vilniuje. 1995 m. Vilniuje įkūrė individualią meninių metalo dirbinių restauravimo įmonę, nuo 2001 m. metalo dirbinių restauratorius ekspertas.
Darbai
redaguotiVienas pirmųjų Lietuvoje restauravo didelius alavinius dirbinius. Svarbiausi restauruoti kūriniai:
- Vilniaus arkikatedros zakristijos renesansinis šviestuvas, 1983 m.
- Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios kunigaikščių Radvilų sarkofagai (Jonušo, 1991–1995 m., Kristupo Perkūno, 1996–1997 m., Kristupo vaikų, 1998–2000 m.)
- Kretingos bernardinų bažnyčios grafų Chodkevičių sarkofagai (Jono Kazimiero, 2001 m., Jeronimo Chrizostomo, 2003–2004 m., Kristinos Marijos Farenzbach, nuo 1996 m.).[1]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Balys Pakštas. Gintaras Kazlauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 673 psl.