Gintaras Žagunis
| Gintaras Žagunis | |
|---|---|
| Gimė | 1957 m. birželio 20 d. Rozalimas, Pakruojo rajonas |
| Mirė | 1991 m. gegužės 19 d. (33 metai) Krakūnai, Šalčininkų rajonas |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Žymūs apdovanojimai | |
Gintaras Žagunis (1957 m. birželio 20 d. Rozalime – 1991 m. gegužės 19 d. Krakūnuose, Šalčininkų raj.; palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse) – pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo žuvęs Lietuvos pasienietis.
Biografija redaguoti
Nuo 1964 m. mokėsi Trakų mokykloje-internate, vėliau – Trakų 2-joje vidurinėje mokykloje. 1975 m. įstojo į Vilniaus statybos technikumą. 1976–1978 m. tarnavo sovietinėje armijoje.
1980 m. baigė Vilniaus statybos technikumą. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Trakų restauravimo dirbtuvėse, vėliau – Respublikinėje normatyvų tyrimo stotyje Vilniuje, Komunalinio ūkio projektavimo institute. 1984–1989 m. tarnavo VRM vyriausybinių ir valstybinių pastatų apsaugos batalione. 1990 m. įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą ir Lietuvos demokratų partiją. 1990–1991 m. dirbo pasieniečiu Krakūnų pasienio poste.[1]
Žūtis redaguoti
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje 1990–1991 m. Lietuvos pasienio kontrolės punktų puolimai.
Gegužės 18 d. Šalčininkų pasienio kontrolės poste nukautas postą iš TT pistoleto apšaudęs Baltarusijos TSR Varanavo rajono Benekainių apylinkės inspektorius milicijos kapitonas A. Fijazis (rus. А. Фиязь). Po šio įvykio Lietuvos sienos apsaugos vadovybė nurodė pasieniečiams pasitraukti iš kontrolės punktų. Tam į kontrolės punktus buvo atsiųstas autobusas, kiti pasieniečiai išvyko tarnybiniais autobusais, tačiau Krakūnų pasienio kontrolės postas evakuotas nebuvo. Anksti ryte poste rastas G. Žagunio kūnas su šautinėmis žaizdomis, nustatyta, kad pareigūnas nužudytas tarp 2:30 ir 3:00. Kaip vėliau paaiškėjo, Krakūnų posto pasieniečiai nebuvo atitraukti dėl užkardos vado ir Krakūnų posto viršininko kaltės. Pastarasis pareiškus kaltinimus išėjo iš Pasienio apsaugos tarnybos.[2]
Įamžinimas redaguoti
- Vyčio kryžiaus 1 laipsnio ordinas – 1991 m., po mirties.
- Šaulių žvaigždė
- Sausio 13-osios atminimo medalis
Šaltiniai redaguoti
- ↑ http://www.pasienis.lt/lit/Vertingiausios_pasienieciu_muziejaus_kol/167 Archyvuota kopija 2010-02-20 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Gintautas Surgailis (2008). Valstybės sienos apsauga 1990–1994 metais (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2021-01-26. Nuoroda tikrinta 2019-11-25.