Gintarų-Vėlaičių senosios kapinės

Gintarų-Vėlaičių senosios kapinės
Vėlaičių (Gintarų) senosios kapinės
Gintarų-Vėlaičių senosios kapinės
Koordinatės	55°54′51″š. pl. 21°29′58″r. ilg.
Vieta	Kretingos rajonas
Seniūnija	Kartenos seniūnija
Plotas	0,05 ha
Naudotas	XVII a. – XX a. pr.
Žvalgytas	1956, 1980, 1982, 1995, 2006, 2015 m.

Vėlaičių senosios kapinės, kitaip – Gintarų senosios kapinės, vadinamos Maro kapais, Marų kapeliais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 24466, senas registro kodas - L835) – neveikiančios kapinės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kartenos pietrytiniame pakraštyje, Alanto gatvėje, kelio į Vėlaičius dešinėje pusėje, Alanto dešiniajame krante.

Kapines juosiančio pylimo vakarinė dalis

Kapinės

Įrengtos slėnio terasoje, stačiakampio plano, pailgos rytų - vakarų kryptimi, 45 m ilgio, 12 m pločio, iš vakarų, šiaurės ir rytų pusių apjuostos pylimo ir griovio. Pylimo aukštis 1 m, plotis – 1,5 m. Kapinių vakarų pusėje jis supiltas iš žemių ir akmenų, geriau išlikęs, o rytų pusėje – gruntinis, suplokštėjęs. Ties šiaurinės dalies viduriu yra 3 m pločio tarpas praėjimui, prie kurio stovi anotacinis ženklas: VĖLAIČIŲ K. SENOSIOS KAPINĖS. Nuo Alanto pusės kapinės neatitvertos.

Anotacinis ženklas prie įėjimo į kapines

Kapinės neveikiančios, laidojimo žymių nesimato. Pakraščiuose auga medžiai ir krūmai. Palei pietinį kraštą vakarų pusėje stovi betoninis antkapinis kryžius su 1937 m. data, geležinis, ornamentuotas kryžius su 1993 m. data, įspausta cokolyje, ir medinis, ornamentuotas kryžius su 1990 m. data.

Teritorijos plotas – 0,05 ha, perimetras – 103 m.

Betoninis antkapinis kryžius

Istorija

Pradėjo veikti XVII a., laidoti Vėlaičių kaimo gyventojai. XVIII a. pabaigoje uždarytos, tačiau iki XX a. pradžios, kol nebuvo per Miniją pastatytas tiltas, jose laidoti Minijos kairiajame krante esančių kaimų gyventojai, kurių dėl upės potvynio neįmanoma būdavo palaidoti Kartenos parapijos kapinėse. Paskutinį kartą jose laidotos 1918–1919 m. vidurių šiltinės epidemijos aukos. XX a. 3 dešimtmetyje kapinės buvo apkastos grioviu ir apjuostos pylimu. Vadinamos Maro kapais, Marų kapeliais, Senkapiais.

Lietuvos žemės reformos metu dešiniajame krante esanti Vėlaičių kaimo žemė su senosiomis kapinėmis buvo priskirta 1927 m. įkurtam Gintarų kaimui, o XX a. pabaigoje kapinės atsidūrė išsiplėtusio Kartenos miestelio teritorijoje.

Metalinis ornamentuotas kryžius

Medinis kryžius

Kapinėse nuo XIX a. stovėjo aukštas, ąžuolinis kryžius su koplytėle, sumontuota aplinkui stiebą. 1937 m. pastatytas betoninis antkapinis kryžius, XX a. II pusėje – metalinis, ornamentuotas kryžius, 1990 m. – medinis kryžius. 2005 m. Kartenos bendruomenė pastatė anotacinį ženklą (autorius Arvydas Klovas).

1998 m. kapinės įrašytos į kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą (L835), 2005 m. – pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe.

Tyrimai

1956 m. žvalgė kraštotyrininkas Vladas Šaulys, 1980 m. – Ignas Jablonskis, 1993, 2006 ir 2015 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centras (Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė). 1974 m. kartografavo Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1982 m. – Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1995 m. – Valstybinis žemėtvarkos institutas.

Šaltiniai

• Ignas Jablonskis. Kai kurie žvalgyti archeologiniai paminklai Kretingos ir gretimuose rajonuose. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 1254. – L. 16 (brėž. L-10)
• Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. – Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976 m.