Ginklanešys
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ginklanešys - ginkluotas riterio patarnautojas ir padėjėjas.
Ginklanešiai būdavo dvejopi:
- kilmingas riterio mokinys, kuris yra ruošiamas tapti riteriu.
- nekilmingas riterio padėjėjas, neretai vadintas seržantu. Tokie ginklanešiai galėdavo vadovauti nemažoms kareivių grupėms, bet riteriais tapti jie negalėdavo. Išimties tvarka už narsą ir panašius nuopelnus kartais tokie ginklanešiai visgi tapdavo riteriais ir bajorais.
Ginklanešys - riterio mokinys
redaguotiGinklanešiu jaunuoliai paprastai būdavo nuo 14 m. Riteriais jie dažniausiai tapdavo 21 m., kai sulaukdavo pilnametystės. Kartais juos pašvęsdavo į riterius anksčiau, paprastai už narsą mūšio lauke ar panašius nuopelnus.
Ginklanešys angliškai vadinamas squire, kuris yra kilęs iš sen. pranc. escuier, o šis - iš vėlyv. lot. scutarius 'skydnešys'. Klasikinėje lotynų kalboje tokius žmones vadino armiger 'ginklanešys'.
Ginklanešių virtimas skvairais
redaguotiAnkstyvaisiais viduramžiais egzistavo karinės bajoro karjeros grandinė: pažas - ginklanešys - riteris. Ginklanešys buvo tik tarpinė grandis siekiant riterio vardo. Riteriais tapdavo ir praktiškai visi didikai ir monarchai vyrai.
Vystantis feodalizmui situacija ėmė keistis. Dalis bajorų be titulų pajuto, kad būti riteriu garbinga, bet dažnai nuostolinga ir neapsimoka. Todėl dalis bajorų vengė būti pašvęstais į riterius, todėl jie ir likdavo ginklanešiais (angl. squire) - bajorais be riterio vardo, kadangi jų pareigos finansiškai buvo gerokai lengvesnės. Atsirado nemažas bajorų neriterių sluoksnis, o skvairo vardas tapo nebe tarpine pakopa iš pažo į riterius, o savarankišku bajorų rangu. Bajoras nugyvendavo visą amžių (ir dalyvaudavo karuose) būdamas ginklanešiu (skvairu).
Vėliau, jau po viduramžių, Anglijoje iš šio skvairo (squire) vardo išsivystė titulas eskvairas (angl. esquire). Visuomenėje eskvairai būdavo aukštesni už džentelmenus, bet žemesni už riterius.