Gilvyčių apylinkė
55°53′š. pl. 22°58′r. ilg. / 55.88°š. pl. 22.97°r. ilg.
Gilvyčių apylinkė | ||
Centras | Naujieji Gilvyčiai (1949, 1959?–1963) Gilvyčiai (1954) | |
TSRS topografija | ||
Valsčiaus apylinkė | ||
Valsčius | Padubysio valsčius (1940–1947) Kurtuvėnų valsčius (1947–1950) | |
Apskritis | Šiaulių apskritis | |
Rajono apylinkė | ||
Rajonas | Šiaulių rajonas (1950–1963) | |
Sritis | Šiaulių sritis | |
Dabartinė seniūnija | ||
Bubių seniūnija |
Gilvyčių apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje.
Istorija
redaguotiApylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Kurtuvėnų valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Šiaulių rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Jonelaičių apylinkės ir dalis Kurtuvėnų apylinkės, o dalis Gilvyčių apylinkės prijungta prie Kurtuvėnų apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. visa Gilvyčių apylinkė prijungta prie Kurtuvėnų apylinkės.[3]
Apylinkės istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
1954-05-25 (Išsamiau) |
„Gimtosios žemės“ kolūkis ir Bubių tarybinio ūkio Gilvyčių skyrius [4] | |||
1959-02-01 (Išsamiau) |
45,2 | „Gimtosios žemės“ kolūkis, Bubių tarybinio ūkio Gilvyčių skyrius [5] | 20 kaimų, 6 vienkiemiai |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 130
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 9
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 44–46
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 50–51
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 427