Gigantiškasis elnias

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Gigantiškasis elnias (Megaloceros giganteus) pošeimio elninių (lot. Cervidae) šeimos žinduolių rūšis.

Evoliucija

Manoma, kad šiai rūšiai padarė galą pasikeitusios klimato sąlygos bei Eurazijos naujas teritorijas užėmę medžiotojai. Paskutiniai šios rūšies elnio griaučiai rasti Sibire. Spėjama, jog paskutinis elnias galėjo nugaišti maždaug prieš 7 700 metų. Daugiausiai gerai išsilaikiusių fosilijų radimviečių aptinkama Airijos ežerų nuogrimzdose ir durpingose pelkėse. Jų griaučiai datuojami 11 750 m. pr m. e. Manoma, kad jie gyvavo nuo 400 000 iki 10 950 pr. m. e. laikotarpiu. Buvo išplitę Eurazijoje ledynmečio metu. Tyrimai atskleidžia, kad jie išsivystė iš M. giganteus antecedens rūšies elnio, kurie buvo panašūs, bet turėjo sunkesnius ir glaustesnius ragus.

Apibūdinimas

Šie gyvūnai pasižymėjo didžiuliu ūgiu, ties pečiais jų aukštis siekė 2,1 m. Gigantiškieji elniai turėjo didžiausius ragus iš visų elninių gyvūnų. Jų ilgis siekė iki 3,65 m ir svėrė iki 40 kg. Pagal kūno masę šie elniai prilygo iki šių dienų išlikusiems Aliaskos briedžiams, tačiau nusileido kitiems išnykusiems briedžiams (C. scotti, C.latifrons). Jie sverdavo 540–600 kg, o galingiausi patinai svėre apie 700 kg.

Galerija

• 

  Rekonstrukcija

• 

  M. g. antecedens kaukolė

• 

  Skeletas

• 

  Tapyba Lasko urve